George Crumb

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Džordžas Krambas (George Crumb; g. 1929 m. spalio 24 d. Čarlstone, JAV) – JAV avangardo kompozitorius,[1] Amerikos meno ir literatūros asociacijos narys (1976). Jo muzikai būdingi neįprasti tembrai, netradicinė notacija, išplėstinės instrumentinės ir vokalinės technikos, pavyzdžiui, žuvėdros efektas (angl. seagull effect) violončelei kūrinyje „Banginio balsas“ (Vox Balaenae, 1971 m.), metalinis fortepijono vibrato „Penkiose pjesėse fortepijonui“ (Five Pieces for Piano, 1962 m.), medinio plaktuko naudojimas kontraboso stygoms užgauti kūrinyje „Madrigalai, pirmoji knyga“ (Madrigals, Book I, 1965 m.). Jis nerašo elektroninės muzikos, tačiau kartais naudoja instrumentų įgarsinimą, pvz., „Juoduosiuose angeluose“ (Black Angels, 1971 m.) styginių kvartetui, „Senovės vaikų balsuose“ (Ancient Voices of Children, 1970 m.) mišriam ansambliui. Krambo muzikai būdinga humanizmo estetika, atsispindinti jo muzikos apibūdinime: „tai proporcijų sistema, išreiškianti sielos impulsus“.[2]

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Krambas gimė Čarlstone, Vakarų Virdžinijoje klarnetisto ir violončelininkės šeimoje. Kompozicija Krambas susidomėjo būdamas dešimties metų. Muzikos studijas jis pradėjo Meisono muzikos koledže (Mason College of Music) ir 1950 m. gavo kompozicijos bakalauro diplomą. Tuomet magistrantūros studijas tęsė Ilinojaus universitete ir kurį laiką tobulinosi Berlyno aukštojoje muzikos mokykloje pas Borisą Blacherį (Boris Blacher). Grįžęs į Jungtines Amerikos Valstijas įstojo į Mičigano universitetą, kur studijavo Ross Lee Finney klasėje ir 1959 m. įgijo menų daktaro laipsnį (D.M.A).[3]

Krambas daugiausiai uždirbdavo iš pedagoginio darbo. Pradėjęs mokytojauti Virdžinijoje, 1958-aisiais jis jau tapo fortepijono ir kompozicijos profesoriumi Kolorado universitete. 1965 m. prasidėjo ilgametis Krambo bendradarbiavimas su Pensilvanijos universitetu ir 1983 m. jis tapo Anenbergo programos humanitarinių mokslų profesoriumi.[4] Jo žymiausi studentai: Margaret Brouwer, Uri Caine, Christopher Rouse, Osvaldo Golijov, Jennifer Higdon, Cynthia Cozette Lee, Yen Lu, James Primosch, Ricardo Zohn-Muldoon, Ofer Ben-Amots, Morris Rosenzweig, Gerald Levinson.

Kompozitoriaus pedagoginė veikla tęsėsi iki 1997 m., o kūrybinė vyksta iki šiol.

Krambas yra įvertintas daugybe apdovanojimų, tarp kurių Pulicerio muzikos premija1968-ųjų orkestrinį kūrinį „Laiko ir upės aidai“ (Echoes of Time and the River) bei Grammy apdovanojimas 2000-aisiais už geriausią šiuolaikinę metų kompoziciją „Žvaigždė-vaikas“ (Star-Child).[5]

Džordžo Krambo sūnus, Deividas Krambas yra žinomas kompozitorius ir Oregono universiteto asistuojantis profesorius, o duktė Ana Kramb – aktorė ir dainininkė. Ji įrašė tėvo kūrinį „Tris ankstyvąsias dainas“ (Three Early Songs) 1999 m. išleistame jubiliejiniame septyniasdešimtmečio albume – „George Crumb 70th Birthday Album“ bei atliko jo kūrinį „Į kalnus“ (Unto the Hills, 2001).[6]

Muzika[taisyti | redaguoti kodą]

Kompozitorius anksti patyrė Naujosios Vienos mokyklos atstovo Antono Vėberno muzikos įtaką, o vėliau leidosi į neįprastų tembrų paieškas. Jo kūriniuose dažnai naudojamos netradicinės grojimo technikos, todėl kai kurių kūrinių atlikimui reikalingas papildomas įgarsinimas.[7]

Maždaug nuo 1960 iki 1970 m. Krambo klausytojais buvo gana rafinuoti, bet dar gana tradiciški koncertų lankytojai. Jo stilistika užėmė nišą tarp jau laikyto pasenusiu neoklasicizmo ir radikalesnio avangardo. Nors ji turėjo naujoviškų bruožų, visgi daugiausiai rėmėsi tradicinėmis technikomis.[8] Kaip ir kiti jo kolegos, Krambas siekė palenkti abejingą auditoriją. Kai kuriuose kūriniuose, pavyzdžiui „Ancient Voices of Children“ (1970 m.), kompozitorius pasitelkė teatrinius elementus – kostiumus, kaukes, sonorinius garsus.[9] Daug kūrinių užrašyti netradicine notacija, kai kuriuose naudotas grafinis užrašymas – žiedinė ar spiralinė partitūra.

Dalį kūrinių kompozitorius parašė Federiko Garsija Lorkos tekstais, tai keturios „Madrigalų knygos“ (1960 m.), „Senovės vaikų balsai" (1970 m., dainų ciklas dviem dainininkams ir nedideliam ansambliui (jame buvo ir žaislinis pianinas)). Daug jo vokalinių kūrinių sukurta virtuozei dainininkei mecosopranui Jan DeGaetani. Vienas garsiausių jo kūrinių, įrašytas keleto ansamblių (tarp kurių ir „Kronos kvartetas“) – „Juodieji angelai“ (1970 m.). Šis kūrinys atspindi kompozitoriaus polinkį ieškoti netradicinių tembrų: kūrinį atlieka elektrinis styginių kvartetas, atlikėjai griežia ne tik tradiciniu būdu, bet ir užgauna savo instrumentus įvairiais perkusiniais instrumentais, be to, strykais braukia per taures.

Kitas svarbus kūrinys – keturių dalių „Makrokosmos“. Pirmosiose dviejose knygose, (1972, 1973 m.) parašytose solo fortepijonui, gausiai naudojamas grojimas fortepijono stygomis. Trečioji knyga – „Muzika vasaros vakarui“ (Music for the Summer Evening, 1974 m.) – skirta dviem fortepijonams ir perkusijai, o ketvirtoji – „Dangiškoji mechanika“ (Celestial Mechanics, 1979 m.) – fortepijonui keturioms rankoms. Pavadinimas „Makrokosmos“ turi sąsajų su vengrų kompozitoriaus Bela Barkoko kūriniu „Mikrokosmos“ (6 dalys). Juos abu sudaro trumpų pjesių rinkiniai. Čia juntama ir Klodo Debiusi įtaka: jo „Preliudus“ sudaro dvi dalys po 12 preliudų, kurių pavadinimai parašyti pabaigose. Krambo pirmosios dvi „Makrokosmos“ knygos irgi apima dukart po 12 pjesių, o jų pabaigose yra dedikacijos (ne tik draugams, bet ir sau). Kai kuriose pjesėse pianistas uždainuoja, šaukia, švilpauja, šnabžda, dejuoja. Kūrinio premjerą atliko, o vėliau ir įrašė pianistas Deividas Burdžas (David Burge).[10]

Apie 1990-uosius kūrybos produktyvumas sumažėjo, bet nuo 2000 m. Krambas rašė kūrinių ciklą „Amerikos dainų knyga“ (American Songbook), kurį sudaro himnų, spirituelių ir populiarių dainų aranžuotės. Kompozitorius buvo numatęs išleisti keturis tokius rinkinius,[11] bet skaičius išaugo iki septynių, paskutinysis išleistas 2010-aisiais. Dažniausiai žinomų kūrinių melodijos išlieka nepakeistos,[12] bet įgarsinto fortepijono bei perkusijos akompanimentas apima daug netradicinių ir egzotiškų technikų. Dabar kompozitorius dirba ties kitu dainų rinkiniu – „Ispaniškų dainų knyga“ (Spanish Songbook), kuriame vėl skamba F.G. Lorca tekstai. Trys ciklo dalys jau yra išleistos.

Krambo kūrinius spausdina leidykla „C.F.Peters Corporation“. Įrašų kompanija „Bridge Records“ leidžia kompaktinių diskų seriją „Complete Crumb Edition“, kurioje bus pristatoma visa kompozitoriaus kūryba.

Kūriniai[taisyti | redaguoti kodą]

Kai kurie kompozitoriaus sukurti kūriniai:

  • Orkestrams:
    1. Laiko aidas ir upė (Echoes of Time and the River, 1967)
    2. Užburtas peizažas (A Haunted Landscape, 1984)
  • Balsui ir instrumentams:
    1. Nakties muzika I (Night Music I, žodžiai García Lorcos, 1963)
    2. Senoviniai vaikų balsai (Ancient Voices of Children, 1970)
  • Kameriniams instrumentams:
    1. Juodieji angelai (Black Angels, 1970)
    2. Šuns pasaulis (Mundus canis, 1997)
  • Preparuotiems fonams:
    1. Muzika vasaros vakarams (Music for a Summer Evening, 1974)

Kramo kūryba grindžiama sonoristikos, aleatorikos elementais. Kūriniuose gausu mistinių, egzotiškų efektų.

Filmografija[taisyti | redaguoti kodą]

  • George Crumb: The Voice of the Whale (1976). Režisierius – Robert Mugge. Interviu ėmė Richard Wernick. New York, New York: Rhapsody Films (išleista 1988 m.).
  • Bad Dog!: A Portrait of George Crumb (2009). Režisierius – David Starobin. Interviu su kompozitoriumi ir kūrinių „Apparition“, „Three Early Songs“, „Eine Kleine Mitternachtmusik“ atlikimai. DVD išleido „Bridge Records“ (BRIDGE 9312).

Svarbiausi apdovanojimai ir pagerbimai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Fulbright bendrijos apdovanojimas (1955–1956);
  • BMI premija už kūrybą (1957), Styginių kvartetą (1954), Sonatą violončelei (1955);
  • Rockefeller fondo padovanojimas (1965);
  • Guggenheim fondo bendrijos apdovanojimas (1965, 1971);
  • Koussevitzky fondo premija (1966) už „Madrigalus“ (abi knygas);
  • Nacionalinio menų ir literatūros instituto narystė (1967);
  • Pulicerio premija (1968) už „Echoes of Time and the River“;
  • Garbės daktaro laipsnis Norris Harvey koledže, Maršalo universitete, Oberlino koledže ;
  • Grammy apdovanojimas 2000-aisiais už geriausią šiuolaikinę metų kompoziciją „Star-Child“

Bibliografija[taisyti | redaguoti kodą]

  • Bass, Richard. „Sets, Scales and Symmetrics: The Pitch-Structural Basis of George Crumb’s Makrokosmos I & II“. Music Theory Spectrum 13, no. 1:1–20. 1991 m.
  • Kennedy, Michael (2006), The Oxford Dictionary of Music, 985 psl, ISBN 0-19-861459-4
  • Steinitz, Richard. 2001. „Crumb, George (Henry)“. The New Grove Dictionary of Music and Musicians, antrasis leidimas, edited by Stanley Sadie and John Tyrrell. London: Macmillan Publishers.
  • Steenhuisen, Paul. „Interview with George Crumb“. In Sonic Mosaics: Conversations with Composers. Edmonton: University of Alberta Press, 2009. ISBN 978-0-88864-474-9
  • "George Crumb. " Encyclopedia of World Biography. 2004. taisyta 2014 Gruodžio 8d, Encyclopedia.com: http://www.encyclopedia.com/doc/1G2-3404701592.html
  • Salzman,Eric, Twentieth Century Music: An Introduction.
  • Griffiths, Paul, Modern Music: The Avant Garde since 1945.
  • Gillespie,Don, George Crumb, A Profile of the Composer, 1985.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Mayfield, Connie (2012). Theory Essentials; An Integrated Approach to Harmony, Ear Training and Keyboard Skills. Cengage Learning. p. 560.
  2. Gillespie, Donald, ed. (1986) George Crumb: Profile of a Composer, C. F. Peters Corporation, 1986, p.77
  3. "George Crumb. " Encyclopedia of World Biography. 2004. Nuoroda tikrinta 2014 m. gruodžio 8 d., Encyclopedia.com: http://www.encyclopedia.com/doc/1G2-3404701592.html
  4. Cope, David, Biography in Gillespie, op.cit., p.15
  5. „2000 Grammy Award Winners“. Grammy.com. Retrieved 4 December 2014.
  6. Anncrumb.com
  7. Pavyzdžiui, „Black Angels“ partitūroje nurodoma, kad kai kuriose vietoje sustiprinimas turi „pasiekti skausmo slenkstį“
  8. James L. McHard, The Future of Modern Music: A Philosophical Exploration of Modernist Music in the 20th Century and Beyond, trečiasis leidimas (Livonia, MI: Iconic Press, 2008): 325. ISBN 978-0-9778195-2-2; Richard W. Bass, “The Case of the Silent G: Pitch Structure and Proportions in the Theme of George Crumb’s Gnomic Variations”, in George Crumb and the Alchemy of Sound: Essays on His Music, Grace, 157–70 (Colorado College Music Press, 2005).
  9. K. Robert Schwarz. 1988. „Classical“. The Wilson Quarterly (1976–) 12, no. 3 (Summer): 77–87. Citata 84 psl.
  10. Book 1: Nonesuch LP H-71293
  11. Eric Bruskin įžanga CD BRIDGE 9335
  12. „Aš nusprendžiau palikti gražias melodijas nepakeistas“ – Krambo citata iš įžangos į CD BRIDGE 9218

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]