Geofonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Geofonas (geo + sen. gr. phonē – garsas) – Žemės plutoje sklindančių garso bangų imtuvas. Paprasčiausias geofonas – plokščia apvali dėžutė, padalinta į dvi dalis metaline arba žėručio diafragma, kurios viduryje pritvirtinta sunki masė. Garso bangos, sklindančios dirvos paviršiuje, virpina dirvą liečiantį dėžutės korpusą, o diafragmos viduryje pritvirtinta sunki masė dėl inercijos nejuda. Korpuso virpesiai abiejose diafragmos pusėse sukelia oro sutankėjimus ir praretėjimus. Jų dažnis lygus garso bangų dažniui.

Dažniausiai naudojami geofonai, turintys elektromagnetinių bangų keitiklius, kurie garso virpesius paverčia elektriniais virpesiais. Toks geofonas, sujungtas su stiprintuvu ir oscilografu, yra seismografas.

Geofonas naudojamas geomagnetofonuose, akustinėje naudingųjų iškasenų žvalgyboje, karyboje.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Geofonas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas, 58 psl.