Genocido aukų muziejus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Koordinatės:54°41′18″N 25°16′17″E / 54.68833°N 25.27139°E / 54.68833; 25.27139

Šiame pastate įsikūręs Genocido aukų muziejus

Genocido aukų muziejus – muziejus Vilniuje, įrengtas tame pačiame pastate, kur nuo 1940 m. antrosios pusės iki pat 1991 m. rugpjūčio sovietinės represinės institucijos NKVD ir NKGB – MGB – KGB kūrė Lietuvos gyventojų trėmimų, suėmimų, kitaminčių persekiojimo, tautos siekio atkurti nepriklausomybę gniuždymo planus.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Genocido aukų muziejus įsteigtas Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministro bei Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos prezidento 1992 m. spalio 14 d. įsakymu.

1997 m. muziejus reorganizuotas. Jo steigėjo teises perėmė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Dabar muziejus yra šio Centro Memorialinio departamento dalis. Jo uždavinys – rinkti, saugoti, tyrinėti ir propaguoti istorinę – dokumentinę medžiagą, atspindinčią sovietinio okupacinio režimo vykdyto Lietuvos gyventojų fizinio ir dvasinio naikinimo formas, metodus, pasipriešinimo okupaciniam režimui būdus ir mastą, įamžinti sovietinio genocido aukų ir laisvės kovotojų atminimą.

Ekspozicijos[taisyti | redaguoti kodą]

KGB aukų vardai, iškalti ant pastato cokolio plytų

Pastato pusrūsyje išlikęs vidaus kalėjimas – tardymo izoliatorius, kuriame nuo 1940 m. rudens iki pat 1987 m. buvo kalinami okupacinei valdžiai neįtikę Lietuvos gyventojai. Lankytojai gali susipažinti su ekspozicija, įrengta buvusioje mirties nuosprendžių vykdymo patalpoje. 2011 m. vienoje iš buvusio KGB vidaus kalėjimo kamerų, kurioje ant sienos išlikę nacių okupacijos metais gestapo kalintų žmonių įrašai, atidaryta ekspozicija, skirta nacių okupacijai ir holokaustui Lietuvoje.

Pirmajame muziejaus aukšte, buvusiame MGB (KGB) vidaus kalėjimo viršininko pavaduotojo kabinete, galima pamatyti dokumentus, nuotraukas, žemėlapius ir kitus daiktus, pasakojančius apie krašto sovietizaciją 1940–1941 m. Ekspozicija, skirta 1944–1953 m. partizaniniam karui, supažindina su partizanų junginių teritorine struktūra ir karine organizacija, laisvės kovotojų siekiais, kasdiene veikla ir buitimi. NKVD-NKGB kovą su ginkluotu pasipriešinimu atskleidžia ekspozicija „Nelygi kova“.

Antrajame muziejaus aukšte lankytojai gali apžiūrėti ekspozicijas, skirtas Lietuvos gyventojų kalinimui gulage 1944–1956 metais, trėmimams 1944–1953 metais, neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui ir KGB veiklai 1954–1991 metais. Čia taip pat galima išvysti atkurtą telefoninių pokalbių klausymosi kabinetą – eksponuojama išlikusi klausymosi įranga, baldai, atkurtos kai kurios interjero detalės.

Nuo 2000 m. muziejuje naudojami audiogidai anglų kalba.

Direktoriai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]