Okupacijų ir laisvės kovų muziejus
54°41′18″ š. pl. 25°16′17″ r. ilg. / 54.68833°š. pl. 25.27139°r. ilg.
Okupacijų ir laisvės kovų muziejus – muziejus Vilniuje, įrengtas tame pačiame pastate, kur nuo 1940 m. antrosios pusės iki 1991 m. rugpjūčio sovietinės represinės institucijos NKVD/NKGB/MGB/KGB kūrė ir vykdė Lietuvos gyventojų trėmimų, suėmimų, kitaminčių persekiojimo, tautos siekio atkurti Nepriklausomybę žlugdymą.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Genocido aukų muziejus įsteigtas Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministro bei Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos prezidento 1992 m. spalio 14 d. įsakymu.
1997 m. muziejus reorganizuotas. Jo steigėjo teises perėmė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Dabar muziejus yra šio Centro Memorialinio departamento dalis. Jo uždavinys – rinkti, saugoti, tyrinėti ir propaguoti istorinę – dokumentinę medžiagą, atspindinčią sovietinio okupacinio režimo vykdyto Lietuvos gyventojų fizinio ir dvasinio naikinimo formas, metodus, pasipriešinimo okupaciniam režimui būdus ir mastą, įamžinti sovietinio genocido aukų ir laisvės kovotojų atminimą.
2016 m. prijungtas Druskininkų rezistencijos ir tremties muziejus.
Ekspozicijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pastato pusrūsyje išlikęs vidaus kalėjimas – tardymo izoliatorius, kuriame nuo 1940 m. rudens iki 1987 m. kalinti okupacinei valdžiai neįtikę Lietuvos gyventojai. Lankytojai gali susipažinti su ekspozicija, įrengta buvusioje mirties nuosprendžių vykdymo patalpoje. 2011 m. vienoje iš buvusio KGB vidaus kalėjimo kamerų, kurioje ant sienos išlikę nacių okupacijos metais gestapo kalintų žmonių įrašai, atidaryta ekspozicija, skirta nacių okupacijai ir holokaustui Lietuvoje.
Pirmajame muziejaus aukšte, buvusiame MGB (KGB) vidaus kalėjimo viršininko pavaduotojo kabinete, galima pamatyti dokumentus, nuotraukas, žemėlapius ir kitus daiktus, pasakojančius apie krašto sovietizaciją 1940–1941 m. Ekspozicija, skirta 1944–1953 m. partizaniniam karui, supažindina su partizanų junginių teritorine struktūra ir karine organizacija, laisvės kovotojų siekiais, kasdiene veikla ir buitimi. NKVD-NKGB kovą su ginkluotu pasipriešinimu atskleidžia ekspozicija „Nelygi kova“.
Antrajame muziejaus aukšte lankytojai gali apžiūrėti ekspozicijas, skirtas Lietuvos gyventojų kalinimui gulage 1944–1956 metais, trėmimams 1944–1953 metais, neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui ir KGB veiklai 1954–1991 metais. Čia taip pat galima išvysti atkurtą telefoninių pokalbių klausymosi kabinetą – eksponuojama išlikusi klausymosi įranga, baldai, atkurtos kai kurios interjero detalės.
Nuo 2000 m. muziejuje naudojami audiogidai anglų kalba.
Direktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1992–1997 m. – Gintaras Vaičiūnas
- 1997–2022 m. – Eugenijus Peikštenis
- Nuo 2022 m. – Remigijus Černius[1]