Generalisimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Generalisimas (it. generale 'generolas' + -issimo 'aukščiausiasis laipsnis') – aukščiausiais karinis laipsnis kai kuriose šalyse.

Istoriškai šis karinis laipsnis suteikiamas karvedžiams, karo metu vadovavusiems kelioms, dažniausiai sąjunginėms kariuomenėms. Nors būta ir atvejų, kai laipsnis buvo suteikiamas tiesiog karališkosios šeimos nariams.

Kartais šis laipsnis buvo naudotas tose šalyse, kur toks vadas turėjo ir politinių įgaliojimų, pavyzdžiui, Japonijoje – siogūnas (šogūnas).

Pirmasis žmogus, gavęs šį karinį laipsnį 1569 metais, buvo 18-metis Prancūzijos karaliaus Karolio IX brolis, vėliau pats tapęs karaliumi Henriku III.

Žymiausi generalisimai:

Generalisimas Rusijoje ir Tarybų Sąjungoje[taisyti | redaguoti kodą]

Rusijos imperijoje generalisimo laipsnį 1695 m. įvedė Petras I. Pagal 1716 m. kovo 30 d. patvirtintą Karių statutą „šis laipsnis suteikiamas tik karūnuotiems asmenims ir valdantiems didiesiems kunigaikščiams, o būtent tiems, kurie valdo kariuomenę. Kai jų nebūna, savo valdžią jie perduoda generolui felmaršalui.“ Tačiau generalisimo laipsnį Rusijoje suteikdavo ne tik valdančios dinastijos atstovams.

Generalisimo laipsnis nebuvo įtrauktas į „Rangų lentelę“, jis buvo aukščiau už pirmą jo klasę. XVIII a. kreipnys buvo rus. Ваше высокопревосходительство.

Rusijoje, po Spalio revoliucijos generalisimo laipsnis buvo atšauktas kartu su kitais kariniais laipsniais. Tačiau 1945 m. liepos 26 d. TSRS Aukščiausios Tarybos prezidiumo įsakymu įvestas naujas karinis laipsnis „Tarybų Sąjungos generalisimas“ (Генералиссимус Советского Союза). Tų pačių metų liepos 27 dieną šis karinis laipsnis suteiktas J. Stalinui.