Geluonis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vapsvos geluonis su lašeliu nuodų

Geluonis (lot. aculeus) – pakitusi kiaušdėtis, tarnaujanti grobio paralyžavimui ar nužudymui. Įgėlimo metu į aukos kūną patenka lašelis nuodų, kurie nužudo ar bent paralyžuoja auką. Auksinių vapsvų ir daugumos skruzdėlių geluonis atrofavęsis. Geluonį turi kamanės, bitės, vapsvos ir kt. Vikiteka