Geltonskruostis žaltys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Natrix natrix
Geltonskruostis žaltys (Natrix natrix)
Geltonskruostis žaltys (Natrix natrix)
Geltonskruostis žaltys (Natrix natrix)
Europoje šios rūšies populiacija yra pakankamai
didelė ir plačiai paplitusi
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Ropliai
(Wikispecies-logo.svg Reptilia)
Būrys: Žvynaropliai
(Wikispecies-logo.svg Squamata)
Pobūris: Gyvatės
(Wikispecies-logo.svg Serpentes)
Šeima: Žaltiniai
(Wikispecies-logo.svg Colubridae)
Gentis: Paprastieji žalčiai
(Wikispecies-logo.svg Natrix)
Rūšis: Geltonskruostis žaltys
(Wikispecies-logo.svg Natrix natrix)
Mokslinis pavadinimas
Natrix natrix
Linnaeus, 1758
Sinonimai
  • Coluber helveticus Lacépède, 1789
  • Coluber natrix Linnaeus, 1758
  • Coluber persa Pallas, 1814
  • Coluber scutatus Pallas, 1771
  • Coluber siculus Cuvier, 1829
  • Coluber torquatus Lacépède, 1789
  • Natrix cetti Gené, 1838
  • Natrix vulgaris Laurenti, 1768
  • Tropidonotus ater Eichwald, 1831
Mapa Natrix natrix.png
Geltonskruosčio žalčio paplitmo arealas
Geltonskruosčio žalčio galva
Geltonskruosčiai žalčiai gerai plaukioja ir nardo
Geltonskruosčiai žalčiai poruojasi (trys patinėliai ir patelė)
Geltonskruosčio žalčio kiaušiniai komposto krūvoje
Geltonskruosčio žalčio jauniklis delne

Geltonskruostis žaltys (lot. Natrix natrix, angl. Grass Snake, vok. Ringelnatter) – žaltinių (Colubridae) šeimos roplys.

Paplitimas pasaulyje[taisyti | redaguoti kodą]

Paplitęs beveik visoje Europoje, išskyrus Airiją, šiaurines Anglijos ir Skandinavijos dalis.

Paplitimas Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvoje gana dažnas. Lietuvoje, pagonybės laikais būtent šios rūšies žalčiai buvo laikomi kaip naminiai gyvūnėliai reguliuoti graužikų populiacijas (žr. Žaltys (mitologija)).

Išvaizda[taisyti | redaguoti kodą]

Geltonskruostis žaltys panašus į paprastąją angį, pagrindinis skirtumas – galvos šonuose esančios dvi gelsvos ar oranžinės dėmės. Atskirti žaltį nuo angies galima ir pagal akies vyzdžius - žalčio vyzdžiai apvalūs, o angies elipsės formos, kaip katino. Be to, žaltys pilkas ar juodas, be zigzago nugaroje. Dažnai su tamsesnėmis dėmėmis ar siauromis skersinėmis juostomis. Neretai tinklą primenantis raštas, tačiau ne toks ryškus kaip angių. Kūno ilgis labai nevienodas, maždaug nuo 65 cm ir iki 140 cm, kartais pasitaiko iki 2 m. Patelės didesnės už patinėlius, o patinėliai palyginus retokai užauga didesni nei 110 cm ilgio.

Gyvenimo būdas[taisyti | redaguoti kodą]

Tai gana judrios ir greitos gyvatės, kurios gerai plaukioja ir nardo. Po vandeniu išbūna apie tris minutes. Jos nėra nuodingos ir pavojingos žmonėms. Negalėdami pabėgti nuo persekiotojų, šie žalčiai šnypščia ir gąsdina staigiais galvos judesiais. Pagauti ginasi išpurkšdami iš kloakos labai nemalonaus kvapo, balkšvai gelsvą skystį. Jei reikia, apsimeta negyvais. Tuomet suglemba, išsižioja, tačiau paleisti greitai „atgyja“. Gyvena vandens telkinių pakrantėse, užliejamose pievose, pelkėse, drėgnuose miškuose. Sutinkami ir prie sodybų, senose kirtavietėse.

Medžioja sausumoje ir vandenyje, grobį ryja gyvą. Minta varliagyviais, jų buožgalviais, kartais driežais, mažomis žuvytėmis ir smulkiais paukščiais ir žinduoliais. O dar nesuaugę jaunikliai minta vabzdžiais. Aktyvūs dieną, medžioja ryte ir vakare, nuo 8 iki 19 h.

Žiemos miegu paprastieji žalčiai užmiega spalio arba lapkričio mėnesį, o pabunda kovo arba balandžio mėnesį.

Poruojasi balandžio – gegužės mėnesiais susirinkę prie ežerų, upių šiltų pakrančių. 7–24 kiaušinius deda į lapų krūvas, supuvusius kelmus ar kitas drėgnas šiltas vietas liepos – rugpjūčio mėnesiais. Kiaušiniai vystosi . Vos 10- 20 cm žalčiukai išsirita po 5–8 savaičių, subręsta tik 3-4 metais. Geltonskruosčiai žalčiai gyvena apie 25-28 metus.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]


Commons-logo.svg Vikiteka: Geltonskruostis žaltys – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka