Geltonoji nykštukė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Saulė – tipinis geltonosios nykštukės pavyzdys

Geltonoji nykštukė – pagrindinės sekos žvaigždė, priklausanti G spektrinei klasei ir V šviesio klasei. Tokios žvaigždės masė būna nuo 0,8 iki 1,2 Saulės masės, o jos paviršiaus temperatūra – nuo 5300 iki 6000 K.[1] Kaip ir kitose pagrindinės sekos žvaigždėse, geltonosios nykštukės šerdyje vykstančio branduolių sąlajos proceso metu vandenilis virsta heliu.[2]

Geriausiai žinomas geltonosios nykštukės pavyzdys yra mūsų Saulė, kurioje kiekvieną sekundę apie 600 mln. tonų vandenilio virsta heliu (jo susidaro ~596 mln. tonų, o ~4 mln. tonų materijos tampa energija).[3] Kiti gerai žinomi geltonųjų nykštukių pavyzdžiai – Kentauro Alfa A, Banginio Tau ir 51 Pegasi.[4][5][6]

Nepaisant pavadinimo, šio tipo žvaigždžių spalva įvairuoja nuo baltos (šviesesniųjų, pvz., Saulės) iki gelsvos (mažiau šviesos išspinduliuojančių geltonųjų nykštukių).[7] Mūsų Saulė iš tiesų yra baltos spalvos, bet žvelgiant pro Žemės atmosferą atrodo geltona dėl Relėjaus sklaidos. Be to, nors terminas „nykštukė“ vartojamas priešpriešinant šio tipo žvaigždes žvaigždėms milžinėms, geltonosios nykštukės savo šviesumu pranoksta 90 % galaktikos žvaigždžių, kurios daugiausia yra oranžinės, raudonosios bei baltosios nykštukės (pastarosios nepriklauso pagrindinei sekai).

Geltonosiose nykštukėse branduolinės reakcijos, kurių metu vandenilis virsta heliu, tęsiasi apie 10 mlrd. metų. Išsekus vandeniliui žvaigždės šerdyje, jos skersmuo daug kartų padidėja ir žvaigždė tampa raudonąja milžine (pvz., Aldebaranas).[8] Galiausiai raudonoji milžinė nusimeta išorinius dujų sluoksnius, iš kurių susidaro planetiškasis ūkas, o žvaigždės šerdis palaipsniui vėsta ir traukiasi, tapdama nedidele baltąja nykštuke.[2]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Empirical bolometric corrections for the main-sequence, G. M. H. J. Habets and J. R. W. Heintze, Astronomy and Astrophysics Supplement 46 (November 1981), pp. 193–237.
  2. 2,0 2,1 Stellar Evolution: Main Sequence to Giant, class notes, Astronomy 101, Valparaiso University, nuoroda tikrinta 2007-06-19.
  3. Why Does The Sun Shine?, lecture, Barbara Ryden, Astronomy 162, Ohio State University, nuoroda tikrinta 2007-06-19.
  4. Alpha Centauri A, SIMBAD query result. nuoroda tikrinta 2007-12-04.
  5. Tau Ceti, SIMBAD query result. nuoroda tikrinta 2007-12-04.
  6. 51 Pegasi, SIMBAD query result. nuoroda tikrinta 2007-12-04.
  7. What Color Are the Stars?, Mitchell N. Charity’s webpage, nuoroda tikrinta 2007-11-25.
  8. SIMBAD, entry for Aldebaran, nuoroda tikrinta 2007-06-19.