Geltonžvynė guotė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Geltonžvynė guotė
(Hygrophorus chrysodon)
(Hygrophorus chrysodon)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Grybai
( Fungi)
Skyrius: Papėdgrybūnai
( Basidiomycota)
Klasė: Papėdgrybiai
( Basidiomycetes)
Eilė: Agarikiečiai
( Agaricales)
Šeima: Guoteniniai
( Hygrophoraceae)
Gentis: Guotė
( Hygrophorus)
Rūšis: Geltonžvynė guotė
( Hygrophorus chrysodon)
Index Fungorum

Geltonžvynė guotė (Hygrophorus chrysodon) – guoteninių šeimos valgomas grybas, turintis geras maistines savybes. Dėl savo retumo įtrauktas į Lietuvos raudonąją knygą.

Sinonimai: Lamacium chrysodon, Auksiaspalvė guotė.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kepurėlė 4 – 8 cm skersmens, iš pradžių iškili, vėliau paplokščia arba su buku gūbreliu, kartais įdubusi. Kraštai ploni, jaunų vaisiakūnių užsilenkę žemyn. Luobelė lygi gleivėta, padengta plonyčiais žvyneliais, ypač arčiau kraštų. Kotas 4- 8 cm ilgio, cilindriškas, kartais į apačią nežymiai smailėjantis, viršutinė dalis padengta geltonų žvynelių ir taškelių. Lakšteliai platūs reti, priaugintiniai arba nuaugintiniai. Trama balta minkšta ir sultinga, be jokio ypatingo skonio ir kvapo.

Spalvos ir formos kaita: kepurėlę dengiantys žvyneliai iš pradžių būna balsvi, vėliau geltoni. Balta luobelė grybui senstant arba patrynus pagelsta. Kotas iš pradžių pilnaviduris, tačiau vėliau tampa tuščiaviduris. Jauni vaisiakūniai iš pradžių balti, bet galiausiai įgauna gelsvą atspalvį.

Augavietė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šis grybas auga nedidelėmis grupėmis lapuočių ir spygliuočių miškuose, ypač po eglėmis, bukais ir ąžuolais, be to mėgsta aukštesnes vietas.

Sezonas: rugpjūtislapkritis.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Didysis gamtos vadovas „Grybai“, išsamus grybų ir jų rinkimo žinynas, „Mūsų knyga“, 2004 m., (90 psl.) ISBN 9955-573-65-1

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]