Gelsvoji viksva

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Carex flava
Gelsvoji viksva (Carex flava)
Gelsvoji viksva (Carex flava)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Lelijainiai
( Liliopsida)
Poklasis: Lelijažiedžiai
( Liliidae)
Šeima: Viksvuoliniai
( Cyperaceae)
Gentis: Viksva
( Carex)
Rūšis: Gelsvoji viksva
( Carex flava)
Binomas
Carex flava
Schumach.

Gelsvoji viksva (Carex flava) – viksvuolinių (Cyperaceae) šeimos viksvų (Carex) genties augalas. Savaime paplitęs Šiaurės Amerikoje, Vakarų ir Centrinėje Azijoje, Centrinėje ir Pietvakarių Europoje, taip pat ir Lietuvoje.

Augavietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Auga šlapiose pievose, pamiškėse, pelkių pakraščiuose. Mėgsta saulėtas, atviras vietas ar dalinį šešėlį, seklų vandenį. Randama 0-2000 m aukštyje.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai daugiametis, 10-75 cm aukščio tankiakeris žolinis augalas. Turi trumpą šakniastiebį be palaipų. Šaknys siekia iki 20 cm gylį. Stiebas status, su trimis aštriomis briaunomis. Lapai plokšti, 4-5 mm pločio, 5-30 cm ilgio, gelsvi.

Žiedynkotis iki 18,5 cm ilgio ir 2-4,5 mm pločio, ilgesnis už žiedyną. Žiedyno viršūninė varputė stati, 9-22 mm ilgio ir 1-3 mm pločio, kuokelinė, žydėjimo metu aptekusi dulkinėmis, vėliau su sausomis pažiedėmis. Po ja yra 2-5 rutuliškos, 8-22 mm ilgio ir iki 12 mm pločio piestelinės varputės, kurių žiedai turi po tris piesteles. Kuokeliniai žiedai turi po tris kuokelius, kurių dulkinės 1-2,1 mm ilgio.

Žydi gegužės-birželio mėnesiais. Piestelinėse varputėse peržydėjus augalui išauga gana dideli, gysloti, 5-7 mm ilgio, geltoni maišeliai su išlinkusiais, 1,3-2,7 mm ilgio snapeliais. Vaisius – iki 2 mm ilgio riešutėlis. Vaisius išnešioja vanduo, tačiau gali būti ir paukščiai ar žinduoliai. Kadangi šakniastiebis trumpas, gali būti, kad dauginasi tik sėklomis.

Augalo chromosomų rinkinys diploidinis, 2n = 60. Dažnai auga su kitų rūšių viksvomis ir sudaro hibridus.

Gelsvoji viksva panaši į dirvoninę viksvą (C. viridula), tačiau skiriasi platesniais lapais, didesniais maišeliais.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]