Geležinkelių muziejus

Koordinatės: 54°40′13.41″ š. pl. 25°17′3.79″ r. ilg. / 54.6703917°š. pl. 25.2843861°r. ilg. / 54.6703917; 25.2843861
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Muziejaus ženklas

54°40′13.41″ š. pl. 25°17′3.79″ r. ilg. / 54.6703917°š. pl. 25.2843861°r. ilg. / 54.6703917; 25.2843861

Geležinkelių muziejus įsikūręs Vilniaus stoties rūmuose

Geležinkelių muziejusLietuvos muziejus, įstaiga, kaupianti, saugojanti ir propaguojanti muziejines vertybes, susijusias su geležinkelių istorija bei jų veikla Lietuvoje, veikianti Vilniuje, Geležinkelio g. 16. Direktorė – Vitalija Lapėnienė, steigėjas ir rėmėjas – AB „Lietuvos geležinkeliai“.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Geležinkelių muziejaus steigimo idėja buvo gimusi dar tarpukaryje, bet prasidėjęs karas, po to sekusi ūkio suirutė sutrukdė tai įgyvendinti. Todėl muziejus atsirado 1966 m., kuomet Pabaltijo geležinkelio Vilniaus apygardos vadovybė įkūrė Geležinkelininkų darbo šlovės muziejų. Pradinė surinkta medžiaga apie įvairiapusį geležinkelininkų gyvenimą, fotografijos, keli maketai buvo muziejaus fondo pradžia. Muziejus veikė dabartiniame AB „Lietuvos geležinkeliai“ administracijos pastate Mindaugo g. Nr12/14. Ekspozicija pasakojo politizuotą geležinkelių istoriją, atiduodama duoklę sovietiniam istorijos laikotarpiui, ne kartą keitė savo pavadinimą, nes tuomet geležinkelius valdė centrinė ministerija Maskvoje. Muziejuje vyko įvairūs kultūriniai renginiai, buvo priimami garbingi svečiai. 1979 m. muziejus gavo tuomet aukštą liaudies muziejaus vardą. 1985 m. suteiktas jo įkūrėjo ir ilgamečio vadovo Georgijaus Žemaičio vardas. Muziejus pradėtas vadinti Lietuvos geležinkelininkų Georgijaus Žemaičio liaudies muziejumi. 1998 m. muziejus perkeltas į naujas patalpas Mindaugo g. Nr. 15. Muziejaus ekspozicija išsiplėtė, eksponatai išdėstyti pagal istorinius geležinkelių vystymosi laikotarpius. Muziejus tapo visuomeniniu. 2010 m. gruodžio 7 d. muziejus uždarytas rekonstrukcijai ir iškeltas į Geležinkelio stoties keleivių rūmus (Geležinkelio g. 16). Atidarytas lankytojams nuo 2011 m. birželio 1 d.

Ekspozicijos dalis

Ekspozicija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Muziejus įsikūręs Vilniaus stoties antrajame aukšte, istoriniame pastate, pastatytame 1861 m. Muziejus išsidėstęs trijose salėse. Tai 3 pagrindinės lankytojų poreikius atitinkančios zonos: informacijos (ekspozicijų salė), kultūrinė (parodų ir renginių) ir edukacinė (maketų salė, kurioje veikia trys geležinkelių maketai). Muziejaus lankytojai sužino apie įvairius keleivinių traukinių maršrutus, supažindinami su geležinkelininko darbu. Muziejuje eksponuojamos fotografijos, schemos, įvairūs plakatai, darbo įrankiai, ženklai, medžiagos. Muziejuje prekiaujama knygomis bei suvenyrais su Lietuvos geležinkelių simbolika.

Lauko ekspozicija

Balandžio - lapkričio mėnesiais veikia lauko ekspozicija. Geležinkelių istorinių riedmenų ekspozicija išdėstyta  7100 m² plote, buvusiame Vilniaus geležinkelio stoties „Skubos“ kelyne, kurį sudaro keturi keliai ir bagažo rampa. Geležinkelių muziejaus lauko ekspozicija – tai keturi aklakeliai, ant kurių sustatyti istorinės geležinkelių technikos eksponatai: kelio mašinos, vagonai, traukiniai, šilumvežiai ir seni garvežiai. Šalia garvežio stovi hidraulinė (vandens) kolonėlė, pagaminta Kauno centrinėse dirbtuvėse 1938 m. Ant bagažo rampos eksponuojamos senos svarstyklės, vandens garo siurblys, vagono šildymo katilas, senas didelis kelininkų darbo instrumentas-muštuvas ir kiti eksponatai.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]