Gelda

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Gelda, dar vadinta niekote – medinis, apie 1,2 m ilgio, 0,5 m pločio ir 0,2 m aukščio indas su ausimis galuose. Gaminamas išskobiant medžio kamieną. Gelda buvo naudojama baltiniams skalbti, kruopoms ir grūdams niekoti, sudėti skerdienai, maišyti pyragams, maudyti vaikams.

Lietuvos kaimuose gelda naudota iki XX a. vidurio[1][2]. Vėliau ją pakeitė vonelės ir kiti indai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Gelda. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 591
  2. Gelda. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-01-06.