Geizerių slėnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Koordinatės:54°25′50″N 160°08′22″E / 54.43056°N 160.13944°E / 54.43056; 160.13944

Geizerių slėnis 2006 m.

Geizerių slėnis (rus. Долина гейзеров) – geizerių laukas Rusijoje, Kamčiatkoje, antras pagal geizerių koncentraciją pasaulyje (po Jeloustouno). Tai vienintelis geizerių laukas visoje žemyninėje Eurazijoje (išskyrus taip pat Kamčiatkoje esantį Mutnovskio geizerį).

Geizerių slėnis – tai 6 km ilgio slėnis su ~90 geizerių ir daugybe karštųjų versmių. Slėnį sudaro Geizernajos upė, tekanti nuo jauno Kichpinyčiaus ugnikalnio. Geizerių vandens temperatūra siekia iki 250 °C. Didžiausias geizeris (Velikanas) gali sudaryti 40 m aukščio čiurkšlę.

Slėnis patenka į Kronokų biosferos draustinį, yra atokioje vietoje ir pasiekiamas dažniausiai tik sraigtasparniu. Geizerių slėnis yra UNESCO pasaulio paveldo objekto „Kamčiatkos ugnikalniai“ dalis.

Geizerių slėnis atrastas 1941 m. tarybinės geologės Tatjanos Ustinovos. Savo tyrimus ji paskelbė po keturiolikos metų, tačiau dėl regiono atokumo didesnės ekspedicijos nevyko iki pat 1972 m. 1991 m. įrengta automatinė monitoringo sistema. 2007 m. birželio 3 d. smarki nuošliauža nusirito per 2/3 Geizerių slėnio. Didelė dalis geizerių ir versmių atsidūrė po žeme, susidarė terminis ežeras.