Gediminas Akstinas (1926)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Gediminas Pranciškus Akstinas (1926 m. birželio 3 d. Marijampolė1959 m. rugpjūčio 2 d. Kaukazas) – Lietuvos pedagogas, alpinistas, vienas Lietuvos alpinizmo pradininkų.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paminklinis antkapis (kartu su V. Vosyliumi)[1]

Gimė Morkaus Akstino ir Bronislavos Ščevinskaitės šeimoje. 1941 m. su šeima ištremtas į Sibirą. 1953 m. baigė Leningrado Lesgafto kūno kultūros institutą. Studijuodamas 1950 m. pirmą kartą apsilankė Kaukaze ir susižavėjo alpinizmu.

Nuo 1953 m. mokytojavo Frunzėje, Vilniuje, Joniškėlyje, Kaune.

Sportinio alpinizmo iniciatorius Lietuvoje, alpinizmo instruktorius. 1957 m. spalio 27 d. išrinktas pirmuoju Respublikinės alpinistų sekcijos prezidiumo pirmininku. 1957 m. Kaukaze įkopė į Dombai Ulgeno traversą (aukštis 4046 m), 1958 m. į Ulutau Cianą (4352 m) ir Ušbą (4710 m). 1958 m. jo iniciatyva surengta 1-oji Baltijos respublikų alpiniada Kaukaze.

Žuvo kopdamas į antrąją pagal aukštį Kaukazo Dychtau viršūnę (5205 m). 43°03′09″ š. pl. 43°08′06″ r. ilg. / 43.05250°š. pl. 43.13500°r. ilg. / 43.05250; 43.13500Kartu žuvo Feliksas Mieliauskas ir Vytautas Vosylius. Žuvusių alpinistų laidotuvės Kaune, Petrašiūnų kapinėse buvo panašios į 1933 m. Dariaus ir Girėno laidotuves.[2]

Gedimino Akstino viršūnė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1959 m. jo vardu pavadinta bevardė viršūnė (4250 m, Terskej Alatau kalnagūbris, Tian Šanis),[3] į kurią įkopė 9 alpinistų komanda, kurios sudėtyje buvo 3 lietuviai: Marija Melinskaitė, Kazimieras Monstvilas ir Paulius Normantas (alpinistas).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Objekto Nr. 41248 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  2. http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/portretai/gediminas_akstinas__lietuviu_alpinizmo_pionierius/,print.1 Archyvuota kopija 2014-05-31 iš Wayback Machine projekto. Gediminas Akstinas - lietuvių alpinizmo pionierius
  3. Jonas ŽilinskasGediminas Akstinas (1926). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 248 psl.