Garbanotasis retriveris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Garbanotasis retriveris

Garbanotasis retriverisFCI pripažįstama britų medžioklinių šunų veislė.

Kilmė ir istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Manoma, kad garbanotieji retriveriai yra pirmoji - seniausia retriverių veislė Anglijoje, naudota medžioklėje atnešti paukščius. Protėviai nėra tiksliai žinomi. Spėjama, kad norint išveisti šunis, turinčius atnešimo (angl. retrieve - atnešti) paskirtį, buvo naudoti kelių veislių šunys. Tarp neišlikusių: Didysis šiurkščiaplaukis vandens šuo, Tvido vandens spanielis, Mažasis niūfaundlendas(dar vadinamas Mažasis Šv. Jono šuo - angl. Lesser St. John’s dog). Kiti retriverių veislių protėviai išlikę iki šiandien, pavyzdžiui, Airių vandens spanielis, Veterhundas, Barbetas ir Pudelis.

Anglijos šunų veisėjų ir veislynų klube nuo maždaug 1800 m. sutinkama informacija apie garbanotuosius šunis. Klubas garbanotųjų retriverių veislę pripažino 1854 m. Pirmą kartą garbanotasis retriveris parodoje parodytas 1860 m. Tuo metu garbanotieji retriveriai buvo labai populiarūs. Australijoje garbanoti retriveriai taip pat minimi dar apie 1800-uosius metus. Juos atvežė kolonistai. Į Ameriką pirmasis garbanotas retriveris atvežtas 1907 m.

Pirmas garbanotųjų retriverių veislės klubas Anglijoje įkurtas 1896 m., 1913 m. patvirtintas garbanotųjų retriverių veislės standartas. Veislės populiacija stipriai susilpnėjo Pirmojo pasaulinio karo metu, kai nemažai garbanotųjų retriverių mirė iš bado. Anglijoje 1919 m. buvo užregistruoti tik 5 šios veislės retriveriai.

~1930 m. Anglijoje pradėta gaivinti garbanotųjų retriverių veisimą. Tai sustabdė Antrasis pasaulinis karas, jo metu, saugodami šią veislę, veisėjai šunis plukdė laivais į kitas šalis, veislė ir vėl beveik išmirė. XX a. 5 dešimtmetyje suaktyvėja veislės atgaivinimas. 1960-1970 m. Anglijoje išveisti garbanotieji retriveriai buvo eksportuojami į Australiją, Skandinaviją, JAV, 1994 m. Anglijoje užregistruoti 168 garbanotieji retriveriai.

Šiandien Anglija ir Suomija pirmauja garbanotųjų retriverių skaičiumi, Suomijoje XXI a. pradžioje užregistruota ~500 šios veislės šunų. 2009 m. pradžioje Lietuvoje buvo užregistruoti 2 garbanotieji retriveriai (kalės), atvežti iš Rusijos ir Švedijos, įregistruotas pirmas garbanotųjų retriverių veislyno pavadinimas "Tornado Beta". 2013 m. Lietuvoje sulaukta pirmos garbanotųjų retriverių vados (patinas Lauradale Total Eclipse, kalė Curly Cottage Jezebell), du šios vados šuniukai eksportuoti į Švediją ir Rusiją, kiti liko Lietuvoje. 2013 m. duomenimis Lietuvoje užregistruoti 7 garbanotieji retriveriai (3 patinai ir 4 kalės).

Aprašymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Garbanotas retriveris yra stiprus, tvirtas ir elegantiškas. Jam būdingas garbanotas kailis. Tai sumanus, protingas, stabilus ir patikimas šuo. Kilmės šalis - Anglija.

Temperamentas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Drąsus, draugiškas, savimi pasitikintis ir nepriklausomas. Taip pat yra savarankiškas. Kartais gali pasirodyti abejingas, esantis nuošalėje.

Galva[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Siaurėjanti, proporcinga kūno apimčiai. Stopas nežymus. Priekinio snukio dalis ir kaukolė vienodo ilgio. Nosis juoda (kai kailis juodos spalvos) arba ruda (kai kailis rudos spalvos).

Akys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ovalios formos, įstrižos. Tamsiai rudos (kai kailis juodas) arba rudo atspalvio, kuris dera prie kailio (kai kailis rudas).

Ausys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kiek aukščiau akių lygio, prigludusios, su smulkiomis garbanėlėmis.

Burna[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stiprūs žandikauliai, taisyklingas žirklinis sąkandis.

Kaklas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stiprus, vidutinio ilgio, įsilieja į pečių liniją.

Priekinės galūnės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Raumeningi pečiai. Viršutinė kojos dalis ir peties mentė apytiksliai vienodo ilgio. Priešakinės kojos tiesios, stiprios ir tvirtos čiurnos.

Kūnas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gili, ovali krūtinės ląsta. Ryški priekinė krūtinės ląstos dalis. Gilios, galingos strėnos. Šonai kiek įdubę. Viršutinė linija tvirta, lygi. Kūnas kiek ilgesnis nuo peties iki sėdmens nei ūgis nuo keteros iki žemės.

Užpakalinės galūnės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tvirtos, stiprios. Kulkšnys gražiai nueina žemyn, lenktos.

Pėdos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apskritos, suspausti riesti pirštai.

Uodega[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išplaukia iš viršutinės linijos, apytiksliai siekia kulkšnį.

Judesys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lengvas, bėgimas galingas, platus. Paralelis judėjimas.

Kailis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tankios mažos garbanos nuo pakaušio iki uodegos. Be pavilnės.

Spalva[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Juoda/ruda (kepenų).

Matmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ūgis – patinai 69 cm, kalės 64 cm.

Trūkumai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nukrypimai nuo minėtų bruožų.

Pasitaikantys ligų ir susirgimų atvejai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]