Gamintojo prirakinimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Gamintojo prirakinimas (angl. vendor lock in) – padėtis, kuomet vartotojas priklauso nuo konkretaus gamintojo produktų ar paslaugų ir negali atsižadėti šio gamintojo nepatirdamas žymių išlaidų. Gamintojo prirakinimas trukdo ateiti į rinką naujiems gamintojams, sukurdamas vartotojui paprastai nenaudingą monopolinę padėtį.

Ši strategija gana populiari tarp programinės įrangos gamintojų, tačiau pasitaiko labai įvairiose verslo srityse. Vardan neutralumo konkrečių firmų pavadinimai iš žemiau esančių pavyzdžių pašalinti; jei jų konkurentams bandymai „prirakinti“ pasisekė mažiau, ne visuomet tai buvo dėl pastangų stygiaus.

Pavyzdžiai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Nemažai tekstų redaktorių naudoja savo specifinius uždarus formatus redaguojamam tekstui išsaugoti. Sukaupęs daug tokių dokumentų, vartotojas tampa priklausomas nuo redaktorių kuriančios firmos, nes daugybės bylų konvertavimas į kitą formatą pareikalautų papildomų išlaidų. Priklausomybės vengiama verčiant redaktorių saugoti dokumentus kokiu nors atviru formatu.
  2. Firma sukuria ir siūlo patogią naudoti programavimo kalbą. Ji (tegu ir nemokamai) platina šios programos vykdymo platformą, tačiau nustato tokias sąlygas, kad suderinamos platformos negalėtų pasiūlyti jokie konkuruojantys gamintojai. Šią kalbą naudojantys programuotojai tampa priklausomi nuo platformos autoriaus kuris vėliau gali kelti ir ne tokias palankias sąlygas.
  3. Firma gamina skaitmeninius fotoaparatus, kurie gali naudoti tik to paties gamintojo atminties korteles, objektyvus ar baterijas. Tokios detalės paprastai greitai tampa brangesnės nei standartiniai, įvairių firmų gaminami pakaitalai.
  4. Ne itin besiskiriančios operacinės sistemos tyčia kuriamos nesuderinamos, kad vartotojas negalėtų jų keisti. Kažkada tokie manevrai yra rimtai paveikę visą UNIX sistemos rinką.
  5. Kuriamos teisinės ir techninės kliūtys, trukdančios ties valstybine siena pakeisti vartotojui priklausančio mobilaus telefono SIM kortelę.
  6. Aviakompanijų ir didelių parduotuvių pamėgtose „nuolaidų kortelėse“ kaupiamos „mylios“ ar „punktai“, kuriuos vartotojas atsižadėdamas šio paslaugų teikėjo žinoma praranda.

Vienos populiarios sistemos autoriai savo vidiniame dokumente yra rašę:

Mūsų sistema yra tokia plati, tokia funkcionali, jog dauguma programuotojų tiesiog negali jos nenaudoti. Ir jie tiek glaudžiai susieja savo kodą su mūsų sistema, jog tampa labai brangu perrašyti jį kitai sistemai. Būtent didelės perėjimo išlaidos prideda mūsų vartotojams kantrybės kęsti visas mūsų klaidas, nestabilų tvarkyklių darbą, dideles galutines eksploatavimo išlaidas, atsilikimą nuo laikmečio reikalavimų ir daugybę kitų sunkumų. Vartotojai nuolat bando ir mėgina alternatyvias sistemas, tačiau galutinai prie jų pereiti būtų tiek daug darbo, jog jie tikisi jog mes pagaliau patobulinsim savąją sistemą, užuot visai prastu darbu privertę jos atsisakyti.

Efektyviausia priemone prieš programinės įrangos gamintojo prirakinimą laikomas atvirų standartų ir (žinoma, jei tai įmanoma) atviro kodo naudojimas. Kitais atvejais patartina rinktis „prirakinimo strategijos“ nenaudojantį gamintoją, nors jo paslaugos ir būtų nežymiai brangesnės.

Literatūra (anglų kalba)[taisyti | redaguoti kodą]