Galileo (erdvėlaivis)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Testuojamas zondas Galileo

GalileoNASA pasiųstas kosminis zondas, kuris tyrė Jupiterį ir jo palydovus. Pavadintas žymaus astronomo Galilėjo Galilėjaus vardu. 1,3 mlrd. dolerių kainavusią 2719 kg masės kosminę stotį „Galileo“ į kosminę erdvę iškėlė iš Atlančio bagažo skyriaus 1989 m. spalio 18 d. Skrydžiui reikalingą greitį „Galileo“ įgyjo po gravitacinių manevrų Veneros (1990 vasario 10 d.) ir Žemės (1990 gruodžio 8 d. ir 1992 gruodžio 8 d.) planetų apylinkėse. Erdvėlaivis asteroidų žiede iš arti nufotografavo asteroidus 951 Gasprą (1991 spalio 29 d.) ir Idą (1993 rugpjūčio 28 d.). 1994 m. liepos mėnesį „Galileo“ iš 238 mln. km atstumo stebėjo Shoemaker-Levy kometos dalelių kritimą į Jupiterį.

Galileo paleidimas iš Space Shuttle Atlantis erdvėlaivio. Misijos pradžia

Misija[taisyti | redaguoti kodą]

Kadangi misijos tyrimai buvo sėkmingi, „Galileo“ misija buvo pratęsta du kartus. Pirmasis pratęsimas buvo iki 1999 gruodžio 31 d. buvo skirtas Europai (Galileo Europa Mission), antrasis – visai Jupiterio sistemai (Galileo Millenium Mission). Kosminis zondas „Galileo“ Jupiterį apskriejo 35 kartus ir perdavė į Žemę daugiau kaip 30 GB duomenų, iš jų - 15000 nuotraukų.

1977 m. spalio mėnesį kilo pirmojo dirbtinio Jupiterio palydovo idėja. Misija turėjo prasidėti 1982 m. ir buvo vadinama „Jupiter Orbiter Probe“. Tačiau tam trukdė finansinės ir techninės problemos, ir 1986 m. sausio 28 d. įvykusi „Challenger“ katastrofa ir po to dvejiems metams sustabdyti kosminių erdvėlaivių skrydžiai.

Didžiausias „Galileo“ priešas buvo radiacija Jupiterį gaubiančioje erdvėje: dar 1999 m. dėl jos sugedo pirmieji du iš 11 mokslinių „Galileo“ prietaisų. „Galileo“ gavo keturiskart didesnę, negu kaip buvo planuota, radiacijos dozę ir zondo darbas tapo visiškai nestabilus, dėl to jautrius prietaisus, tarp jų ir vaizdo kamerą buvo nuspręsta išjungti. 2002 m. lapkričio 5 d. lėkdama vos 160 km atstumu pro vidinį Jupiterio palydovą Amaltėją, ir jos nuotraukų „Galileo“ jau nebegalėjo perduoti.

Gedimas[taisyti | redaguoti kodą]

Iš misijos aplink Jupiterį buvo tikėtasi kur kas daugiau informacijos, tačiau sutrukdė pagrindinės 4,8 m skersmens radijo ryšio antenos gedimas: 1991 m. balandžio 11 d. užstrigus trims iš 18 parabolę formuojančių strypų, ji neišsiskleidė, todėl teko naudoti mažesnę anteną.

Dailininko Galileo kosminio zondo koncepsija. Skrydis aplink Jupiterį
Nufotografuoti Jupiterio palydovai

Misijos pabaiga[taisyti | redaguoti kodą]

Kosminis zondas „Galileo“ prieš startą nebuvo labai kruopščiai sterilizuotas. Būtent dėl to buvo baiminamasi jos smūgio į Jupiterio palydovą Europą: išlikusios jo žemiškų bakterijų sporos galėtų užteršti poledinį jos vandenyną ir sujaukti tolesnius astrobiologų planus. Baigiantis degalų atsargoms, zondas buvo nukreiptas į Jupiterį. Zondas paniro į debesis netoli pusiaujo, tik dar didesniu – 48,2 km/s greičiu. Paskutinis jo signalas į Žemę skriejo 52 min. ir 18 s.


Vikiteka