Galeras (skrybėlė)

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Galeras (lot. galerum; angl. galero) – didelė kutuota skrybėlė labai plačiais bryliais, kurias dėvėdavo katalikų dvasininkai.

Nuo seno galerus nešiodavo tik kai kurie kardinolai. Šis galvos apdangalas atitiko karūną ir reiškė, kad šią skrybėlę dėvintis dvasininkas yra Bažnyčios kunigaikštis. Pirmą kartą raudonus galerus 1245 m. Liono I susitikime suteikė popiežius Inocentas IV. Pagal Noonan'ą popiežius Inocentas IV norėjo, kad gausiame susirinkime galėtų atskirti ir lengvai rasti savo favoritus.

Kardinolas Jean Cholet savo galeru 1285 m. Žironoje karūnavo Karolį Valua (Charles of Valois) ir paskelbė Aragono karaliumi (tai buvo viena iš priemonių vadinamajame Aragono kryžiaus žygyje). Karolis Valua karaliumi netapo, bet įsigijo pravardę roi du chapeau ('skrybėlės karalius').

Popiežius skirdamas kardinolu konsistorijoje ant naujojo kardinolo galvos uždeda skaisčiai raudoną skrybėlę. Dėl šios praktikos atsirado posakis „gauti raudoną skrybėlę“. 1969 m. po Antrojo Vatikano susirinkimo popiežiaus dekretu ši praktika buvo nutraukta, manant kad tokios ryškios regalijos panaikinimas leis tikintiesiems lengviau bendrauti su savo ganytojais. Dabar konsistorijoje vyskupams ant galvų uždeda tik raudoną pileolą (pileolus) ar biretą (biretta).

Kai kurie vyskupai privačiai gauna galerus, kad galėtų būti palaikoma tradicija pakabinti galerą virš vyskupo kapo. Yra tradicija, kad vyskupui mirus virš jo kapo pakabinamas galeras, kur jis kabo, kol virsta dulkėmis. Tai simbolizuoja, kad visą žemiška šlovė praeina. Sakoma, kad galerui subirus kardinolo siela patenka į dangų.

Galerai heraldikoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galeras ir dabar naudojamas bažnytinėje heraldikoje, kur pažymi dvasininko armigerio (herbo turėtojo) rangą. Galeras pakeičia herbo šalmą, kadangi laikoma, jog šalmas dvasininkams pernelyg karingas simbolis. Galero spalva ir kutų skaičius nurodo dvasininko vietą hierarchijoje:

kunigų galerai juodi, su virvelėmis ir kutais.
kanauninkų galerai juodi, su juodomis virvelėmis, turi po tris juodus kutus abiejose pusėse
abatų galerai juodi, su juodomis virvelėmis, turi po šešis juodus kutus abiejose pusėse
vyskupų ir teritorinių abatų galerai žali su žaliomis virvelėmis, turi po šešis žalius kutus abiejose pusėse
jo šventenybės kapelionų galerai juodi su violetinėmis virvelėmis, turi po šešis violetinius kutus abiejose pusėse
garbės prelatų galerai violetiniai su violetinėmis virvelėmis, turi po šešis violetinius kutus abiejose pusėse
apaštalinių protonotarų galerai violetiniai su raudonomis virvelėmis, turi po šešis raudonus kutus abiejose pusėse
arkivyskupų galerai irgi žali, su žaliomis virvelėmis, turi po dešimt žalių kutų abiejose pusėse