Fundamentalizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Fundamentalizmas (lot. Fundamentum, „pagrindas“) – kokios nors tiesos supratimas griežtai paremtas jos fundamentinėmis idėjomis, ir bekompromisinis jų laikymasis bei taikymas. Pasireiškia religijoje, politikoje ir kitose srityse.

Krikščioniui fundamentalistui – Biblija; haredi judėjui – Tora; musulmonui – Koranas ir t. t. Fundamentalistai savo religinį tekstą dažniausiai priima pažodžiui kaip absoliučią tiesą ir stengiasi gyventi pagal savo tikėjimo knygą.

Jo atstovai tiki, kad egzistuoja vienintelė tiesa ir, kad jie tą tiesą pažįsta. Tai nuostata tvirtai ir nenukrypstamai laikytis tam tikros tikybos su visais jos atributais, nesileidžiant į kompromisus, nešvelninat jos, nemenkinant statuso. Manoma, jog religijos širdis yra doktrina, o ne apeigos. Dažniausiai šiandieniniame pasaulyje susiduriama su religiniu fundamentalizmu. Fundamentalizmas reiškiasi daugelyje religijų, bet ne vienodai energingai. Mūsų laikais jis stipriausias islamo tikyboje. Fundamentalizmą išsamiai aptaria Ernest Gellner knygoje „Postmodernizmas, protas ir religija“. Anot jo, Islamas yra atsparus sekuliarizacijai (pasaulietiškumui), nes jis yra įkurta religija, teigianti užbaigusi ir ištobulinusi Abraomo tradiciją.

Kai kurie autoriai religinį fundamentalizmą aiškina psichikos sutrikimais. [1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Klaus Meier. Pasaulio religijos. – ISBN 9955-13-022-9 – 64 psl.