Frédéric Beigbeder
| Fredericas Beigbederis pranc. Frédéric Beigbeder | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1965 m. rugsėjo 21 d. Prancūzija |
| Pilietybė | Prancūzas |
| Profesija | Rašytojas |
| Žanrai | rašytojas, literatūros kritikas, apžvalgininkas |
Fredericas Beigbederis (pranc. Frédéric Beigbeder; g. 1965 m. rugsėjo 21 d. Prancūzijoje) – prancūzų rašytojas, literatūros kritikas, apžvalgininkas.
Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
F. Beigbederis gimė 1965 metais rugsėjo 21 dieną Paryžiaus priemiestyje, Neuilly-sur-Seine. Jo tėvai Christine De Chasteigner ir Jean-Michel Beigbeder išsiskyrė, kai jam buvo treji. Po tėvų skyrybų F. Beigbederis gyveno su motina ir broliu Charlesu.
Rašytojas artimai bendravo su prancūzų aktore Laura Smet. Dabar yra išsiskyręs.
F. Beigbederis turi dukterį Chloé.
Rašytojas gyvena Paryžiuje.
Karjera[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
F. Beigbederis studijavo politikos mokslus Paryžiaus politikos mokslų institute, vėliau – reklamą ir marketingą Aukštesniojoje informacijos ir komunikacijos mokykloje. 24-erių ir pradėjo reklamos specialisto, rašytojo, televizijos laidų vedėjo karjerą.
1990 metais F. Beigbederis parašė savo pirmąją knygą "Neramaus jaunuolio memuarai".
Tais pačiais metais jis pradėjo bendradarbiauti su reklamos agentūra "Young and Rubicam", kuri yra viena iš lyderiaujančių reklamos agentūrų pasaulyje. Agentūra rašytoją atleido praėjus dešimčiai metų – 2000-aisiais – kai pasirodė jo knyga „14,99 €“ (originalas „99 F“). Esą joje F. Beigbederis atskleidė per daug dalykų apie reklamos pasaulį. Ši knyga skirtingose šalyse išleista nevienodais pavadinimais, priklausomai nuo knygos kainos tos šalies valiuta: „99 F“, „5,90 €“ ir „14,99 €“, „9,99 £“ ir „6,99 £“ „39,90 DM“ ir t. t.[1] Lietuvoje išleista kaip „14,99 €“, nors tuo metu dar buvo litai.
1994 metais F. Beigbederis įsteigė Prix de Flore – prancūzų literatūros apdovanojimą jauniems rašytojams. Prizas įteikiamas kiekvieną lapkritį Paryžiaus kavinėje Café de Flore, nuo kurios ir kilo prizo pavadinimas.
2002 metais kūrė pokalbių laidą Prancūzijos televizijos kanale "Channel +". Tais pačiais metais dirbo Prancūzijos komunistų partijos kandidato į prezidentus Roberto Hue patarėju.
F. Beigbederis keletą metų dirbo vienoje didžiausių Prancūzijos leidyklų "Flammarion", kurią paliko 2006-aisiais.
2007 metais jis dalyvavo kuriant filmą apie amerikiečių rašytoją Jerome David Salinger, žinomą kaip romano "Rugiuose prie bedugnės" autorių.
Kūrybos bruožai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pats F. Beigbederis savo kūrybą vadina "autosatyra".
Jo knygų "Trenkto jaunuolio memuarai", "Atostogos komoje" ir "Meilė trunka trejus metus" pagrindiniai veikėjai vaizduojami kaip dideli savimylos. Kūriniuose gausu ironijos.
Viena skandalingiausių jo knygų "14,99 €". Joje ironiškai, kartais su pašaipa atkreipiamas dėmesys į visuomenę, pamišusią dėl žinomų prekių ženklų, ir kartu atskeidžiami reklamos pasaulio užkulisiai. Ši knyga F. Beigbederiui kainavo darbą reklamos agentūroje.
F. Beigbederis pripažįsta, kad jo knygos yra autobiografinės.
Pasakotoją romane "Windows on the World" jis pavadinos savo vardu. Šioje knygoje vaizduojamas nekilnojamojo turto agentas, kuris pietauja su restorane su dviem sūnumis Pasaulio prekybos centre tragiškąją rugsėjo 11 dieną. Tuo tarpu pasakotojas, kurį autorius pavadino savo vardu, vaizduojamas praėjus metams po tragiškų rugsėjo 11 įvykių. Jis sėdi vienoje Paryžiaus kavinių ir apmąsto, tai kas nutiko prieš metus.
Keletas rašytojo pasisakymų[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 2004 metais F. Beigbederis lankėsi Vilniuje vykusioje Knygų mugėje. Žurnalas "Literatūra ir menas" pateikia tokią renginyje pasakytą rašytojo citatą, kurioje lyginami lietuviai ir prancūzai: "Lietuviai protingesni už paryžiečius, nes buvo priversti skaityti, kai per televiziją rodydavo tik Brežnevą ir baletą. Vakaruose visi išlepę nuo įvairių pramogų, o ekskomunistinės šalys labiau išsilavinusios. Žinau, kad Vilniuje veikia tokie klubai kaip "Gravity" ir "Galaxy". Vadinasi, ir jūs tuoj būsit tokie kvaili kaip ir mes." [2]
- Iš F. Beigbederio interviu prancūzų žurnalui "Technikart": "Gyvenimas yra reikalingas, kad pasisektų parašant knygą arba vieną sakinį knygoje. [...] Visada yra du būdai maištauti. Pirmas – neišeinant iš namų kritikuoti visą pasaulį. Antras – nebijoti pačiam įmerkti rankų į purvą ir pabandyti. [...] Svarbiausia – ne būti maištingai nusiteikus, o kišti nosį į reikalus, kurie yra ne tavo." [3]
- F. Beigbederis apie savo knygų autobiografiškumą: "Kalbu apie save, viskas yra tikra. Kiekviena mano knyga man kainuodavo apokaliptines namų barnių scenas, deja, tai, kas yra knygose, ir yra mano gyvenime."
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Į lietuvių kalbą išverstos šios F. Beigbederio knygos:
- 1990 m. "Trenkto jaunuolio memuarai"
- 1994 m. "Atostogos komoje"
- 1997 m. "Meilė trunka trejus metus"
- 2000 m. "14,99 €"
- 2003 m. "Windows on the World"
- 2004 m. "Aš tikiu. Aš irgi ne: vyskupo ir netikinčiojo dialogas" (knygos bendraautoris – Jean-Michel di Falco)
- 2005 m. "Romantiškasis egoistas"
- 2007 m. "Gelbėkit, atsiprašau"
- 2020 m. "Žmogus, kuris verkia iš juoko"
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- F. Beigbederis "Meilė trunka trejus metus", Vilnius, leidykla "Tyto alba", 2002 m. (iš prancūzų kalbos vertė Akvilė Melkūnaitė)
- Žurnalo "Literatūra ir menas" (2004 m. vasario 27 d., Nr. 2990) straipsnis "Frédéricas Beigbederis: Rašau, kad sugriaučiau sau gyvenimą"
- Apie F. Beigbederį literatūros mėgėjų interneto svetainėje www.rašyk.lt Archyvuota kopija 2010-02-03 iš Wayback Machine projekto.
- Apie F. Beigbederį jo vardu pavadintoje interneto svetainėje www.beigbeder.net Archyvuota kopija 2016-01-09 iš Wayback Machine projekto.
- Apie F. Beigbederį Berlyno literatūros festivalio interneto svetainėje[neveikianti nuoroda]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lezard, Nicholas (12 July 2003). „Ad execs quoting Gramsci? Only in France“. London: Guardian. Nuoroda tikrinta 24 November 2012.
- ↑ Žurnalas "Literatūra ir menas" (2004 m. vasario 27 d., Nr. 2990)
- ↑ F. Beigbederis "Meilė trunka trejus metus", Vilnius, leidykla "Tyto alba", 2002 m.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Informacija apie F. Beigbederio įsteigtą apdovanojimą Prix de Flore angliškoje Vikipedijoje.