Fryganizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Fryganizmas (angl. freeganism) – gyvenimo būdas, paremtas ribotu dalyvavimu ekonomikoje ir minimaliu išteklių panaudojimu. Labiausiai pagarsėjusi fryganų strategija yra maisto ir buities daiktų paieška šiukšlių konteineriuose (angl. dumpster diving).

Fryganai anksčiau bandė boikotuoti didžiąsias korporacijas, kurias kaltino žmogaus teisių pažeidinėjimais, aplinkos teršimu ir gyvūnų išnaudojimu. Vėliau ėmė laikytis pažiūros, kad problema yra ne keliose „blogose“ kompanijose, bet pačioje sistemoje. Pasak fryganų perkant bet kokias prekes yra remiama kas nors neigiamo. Jiems nepriimtina visuomenė, kurioje jų nuomone viešpatauja materializmas, moralinė apatija, konkurencija ir godumas.
Vieni žmonės fryganais tampa dėl ekologinių, kiti – dėl religinių įsitikinimų ar politinių pažiūrų[1].


 Ambox scales.svg  Šio straipsnio neutralumas yra ginčytinas.
Prašome žiūrėti diskusiją (papildomos informacijos gali būti istorijoje).

Atliekų panaudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Šis maistas buvo išmestas (dėl galiojimo laiko pabaigos) bei rastas ir parsineštas namo Stokholmo fryganų.

Nepaisant visuomenės stereotipų apie šiukšles, daiktai, kuriuos atranda fryganai, gali būti saugūs, švarūs ir tinkami naudojimui. Jie būna išmesti tik keičiant senus daiktus naujais. Tokie judėjimai kaip Food Not Bombs panaudoja produktus, kurie kitu atveju būtų išmesti veltui, ir iš jų ruošia maistą, kurį dalina viešose vietose visiems norintiems.
„Nardymo“ būdu fryganai įsigyja maisto, gėrimų, knygų, žurnalų, virtuvės įrankių, muzikos ir video įrašų, kilimų, muzikos instrumentų, rūbų, baldų, dviračių, elektroninių prietaisų, žaislų, meno darbų ir kitų daiktų. Judėjimas „Really Really Free Market“ organizuoja veikiančius dovanų ekonomikos pagrindu renginius, kai įvairūs daiktai (ar paslaugos) yra atiduodami (suteikiamos) nemokamai. Tai panašu į „Second hand“ parduotuves, tik čia viskas yra nemokama, žmonės atsineša daiktus, kad pasidalintų su kitais.

Atliekų minimizacija[taisyti | redaguoti kodą]

Fryganai stropiai rūšiuoja atliekas, kompostuoja organines medžiagas ir naudoja jas kaip trąšą; sugedusius daiktus pataiso.[reikalingas šaltinis] Kai fryganams reikia pirkti, jie perka dėvėtus daiktus.[reikalingas šaltinis]

Ekologiškas transportas[taisyti | redaguoti kodą]

Dėl neigiamo transporto poveikio (tiesiant kelius kertami miškai, dėl naftos kyla karai, automobiliai teršia aplinką) fryganai naudojasi mašinomis kiek įmanoma mažiau.[reikalingas šaltinis] Fryganams priimtinesni keliavimo būdai yra dviratis, autostopas, ėjimas, riedučiai ar traukiniai. Kai keliavimas mašinomis neišvengiamas, fryganai stengiasi naudoti ekologišką kurą – aliejų (panaudotą restoranuose ar pramonėje) ar bioetanolį.

Nemokamas būstas[taisyti | redaguoti kodą]

Fryganai tiki, kad gyvenamas būstas – ne privilegija, o prigimtinė teisė. Skvoteriai yra žmonės, kurie okupuoja ir reabilituoja apleistus, apgriuvusius pastatus. Skvoteriai mano, kad gyvybiniai žmogaus poreikiai yra svarbesni negu privati nuosavybė, ir kad žmogus, kuris turi ir nesidalina nenaudojama nuosavybe, kuri yra gyvybiškai būtina kitam, jos nenusipelnė. Tokios okupuotos vietos – skvotai – tampa ne tik gyvenamąja vieta, bet ir bendruomenės centrais, kur vyksta renginiai, meninio ir ekologinio švietimo užsiėmimai, susitikimai, ir pan.

Aplinkos saugojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Maistas, kurį valgome, dažnai yra išaugintas toli, ir jam atgabenti reikalingos didelės kuro sąnaudos. Taip pat auginimui naudojami chemikalai. Visa tai kenkia gamtai, todėl fryganai patys užsiima daržininkyste. Šiukšlėm užpildytos vietos paverčiamos žaliuojančiais bendruomenės plotais, teikiančiais sveiką maistą.[reikalingas šaltinis] Net miesto parkai gali duoti vaisių ar vaistingų žolių. Kai kurie fryganai apskritai išsikelia iš miesto ir sukuria ekologinės bendruomenės, pagrįstas primityviais išlikimo dėsniais.

Savanoriškas darbas[taisyti | redaguoti kodą]

Daugumai žmonių darbas reiškia laisvės suvaržymą, stresą ir monotoniją. Fryganų manymu, dirbdami jie prisideda prie sistemos, kuri kalta dėl žiaurumo, išnaudojimo, mirčių ir destrukcijos. Kadangi fryganai išsiverčia beveik nieko nepirkdami, tai jiems pinigų beveik ir nereikia. Jie verčiau savanoriauja ar tampa kokių nors organizacijų aktyvistais.

Vagiliavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Kai kurie fryganai vagiliauja, dažniausiai iš didelėms korporacijoms priklausančių prekybos centrų, tačiau kiti teigia, jog vagiliavimas nėra teisinga, nes pavogtas daiktas bus pakeistas kitu, todėl taip irgi skatinamas vartojimas.

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. "Freeganism!." Jenia Ratcliffe, Matthew Pond, Live4Free.org. Nuoroda tikrinta 2008-10-03.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]