Frydrichas Vetinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Frydrichas Vetinas
Frydricho Vetino herbas
Frydricho Vetino herbas
Gimė 1473 m. spalio 26 d.
Torgau
Mirė 1510 m. gruodžio 14 d. (37 metai)
Rochlicas
Tėvas Albrechtas Behencenas Narsusis
Motina Sidonija iš Bohemijos
Religija katalikybė
Vikiteka Frydrichas Vetinas

Frydrichas Vetinas (Frydrichas Saksas, vok. Friedrich von Wettin, Friedrich von Sachsen, 1473 m. spalio 26 d. Torgau1510 m. gruodžio 14 d. Rochlicas) – Vokiečių ordino karinis ir valstybės veikėjas, Vokiečių ordino magistras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Trečiasis Saksonijos kunigaikščio Albrechto Behenceno Narsiojo ir Bohemijos kunigaikščio Jurgio Podiebradiečio dukters Sidonijos sūnus. Dar vaikystėje pasišventė dvasininko karjerai. Studijavo Sienoje ir Leipcige. Įšventintas kunigu buvo Kelno kanauninku.[1] Vėliau tarnavo Mainco arkivyskupo dvare.

1498 m. mirus Vokiečių ordino didžiajam magistrui Johanui Tyfenui, Ordino kapitula, siekdamas pagerinti santykius su Lenkijos karaliumi Jonu Albrechtu, grasinusiu Ordinui karu, pasiūlė Frydrichui Vetinui tapti magistro įpėdiniu. 1498 m. rugsėjo 29 d. jis buvo priimtas į Ordiną ir išrinktas didžiuoju magistru. Tačiau jo autoriteto nepakako, kad Ordino ramybę apsaugotų net Šventosios Romos imperijos imperatorius.

Tačiau 1507 m. Lenkijos sostą užėmė Žygimantas Senasis, kuris Ordinui paskelbė ultimatumą. Frydrichas Vetinas išvyko į Saksoniją ir vadovavo Ordinui iš gimtinės. Palaidotas Meiseno katedroje.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. C.A. Lückerath: Artikel Friedrich von Wettin im Lexikon des Mittelalters
Prieš tai:
Johanas Tyfenas
Vokiečių ordino magistras

14981510
Po to:
Albrechtas Brandenburgietis