Frumentarijai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Frumentarijai (lot. frumentariim iš lot. frumentum 'grūdas') – Romos armijos karininkai, rūpinęsi maisto tiekimu legionams, o vėliau – jie sudarė vidaus žvalgybą, suorganizuotą legionų frumentarijų pagrindu.

Frumentarijai veikė uniformuoti. Jie būdavo priskirti tam tikriems legionams, maisto tiekimu kuriems jie rūpinosi. Frumentarijai didžiąją dalį laiko praleisdavo keliaudami, o jų bazė būdavo Castra Peregrina Romoje. Manoma, kad frumentarijai didžiuodavosi savo statusu, kadangi jų antkapiuose iškaldavo šį titulą. Išlikę daug įrašų, kuriuose garbinamas Castra Peregrina genijus. Teigiama, kad tai rodo, jog frumentarijai turėjo aukštus moralę ir socialinį statusą.[1]

Romos legionai ir okupacinės armijos nuo seno naudojo informatorius ir šnipus, bet tai nebuvo organizuojama į darnią sistemą. Jie ypač buvo svarbūs pačiame Romos mieste, kur buvo gausu gandų ir sąmokslų. Likę du įrašai, kuriuose minimi frumentario canaliculario. Manoma, tai rodo, kad kai kurie frumentarijai specializavosi upių navigacijoje. Visoms armijoms buvo svarbi priešo teritorijos geografinė žvalgyba. Ji apėmė informacijos apie žemes, susisiekimo kelius, prieš kariuomenės dydžius, orientyrus vietovėse, tokius strateginius punktus kaip maisto saugyklos ir fermos. Manoma, kad Antonino itinerarijus (lot. Antonini Itinerarium) buvo sukurtas frumentarijaus.

II a. paaiškėjo būtinybė turėti vidinę žvalgybą, kuri veiktų imperijos viduje. Tačiau imperatorius negalėjo įkurti naujos institucijos, kurios pagrindinis tikslas būtų piliečių tolimuose Romos imperijos kampeliuose šnipinėjimas. Adrianas surado kompromisinį sprendimą. Numatydamas būsimus plačius veiksmus jis prisiminė frumentarijus. Frumentarijai buvo grūdų supirkinėtojai provincijose. Užsiimdami savo darbu frumentarijai glaudžiai bendraudavo su vietiniais gyventojais, tad nesunkiai surinkdavo žvalgybinę informaciją apie buvimo teritoriją. Adrianas ėmė naudoti frumentarijus kaip savo agentus. Frumentarijai tam tiko, jų buvo daug, jie turėjo savo kurjerių sistemą.

Visuomenė greitai ėmė nekęsti frumentarijų. III a. ryšiai su šios tarnybos vadovais galėjo baigtis rimtomis problemomis. 217 m. imperatorius Makrinas paskyrė Marką Oklatiną Adventą (Marcus Oclatinus Adventus), buvusį frumentarijų vadovą ir pretorionų prefektą, į Senatą. Šiuo sprendimu Makrinas atstūmė nuo savęs tuometinį Romos isteblišmentą ir priartino savo žlugimą, nes frumentarijai buvo itin nemėgstami.

Diokletianas panaikino frumentarijus dėl jų piktnaudžiavimų ir blogos reputacijos. Taip padarydamas Diokletianas labai išpopuliarėjo. Netrukus įkurta agentes in rebus tarnyba pakeitė frumentarijus.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. P. Faure 2003-1 Les Centurions Frumentaires et le Commandment des Castra Peregrina; 377–427Mélanges de l’Ecole française de Rome. Antiquité vol 115
  • Frumentarii. In: Smith W. (1870) Dictionary of Greek and Roman Antiquities