Friedrich Max Müller

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Frydrichas Maksas Miuleris
vok. Friedrich Max Müller
Max Muller.jpg
Maxo Müllerio fotografija jaunystėje
Gimė: 1823 m. gruodžio 6 d.
Desau, Vokietija
Mirė: 1900 m. spalio 28 d. (76 metai)
Tėvas: Wilhelmas Mülleris
Veikla: vokiečių filologas ir orientalistas, vienas indologijos ir lyginamosios religijotyros pradininkų.
Commons-logo.svg Vikiteka: Friedrich Max MüllerVikiteka

Friedrich Max Müller (labiau žinomas kaip Max Müller, Frydrichas Maksas Miuleris; 1823 m. gruodžio 6 d. – 1900 m. spalio 28 d.) – vokiečių filologas ir orientalistas, vienas indologijos ir lyginamosios religijotyros pradininkų. Taip pat žinomas kaip sakralių tekstų vertimų iš įvairių Azijos kalbų rinkinio Sacred Books of the East (Šventosios Rytų knygos) redaktorius.[1]

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Gimė Vokietijoje, Desau mieste, romantinio poeto Wilhelmo Müllerio šeimoje. Leipcigo, Paryžiaus ir Berlyno universitetuose studijavo filosofiją, tuo pat metu labai domėjosi Azijos kalbomis: arabų, persų, sanskritu. Vėliau Mülleris tęsė sanskrito tyrimus, padedamas Franzo Boppo, dar vėliau Eugène Burnoufo. Pastarojo paskatintas 1846 m. Mülleris išvyko į Angliją rinkti sanskritiškų tekstų. Nuo 1854 m. iki 1876 m. Oksfordo universiteto lyginamosios filologijos profesorius. 1876 m. atsisakė pedagoginio darbo ir ėmėsi mokslinių tyrimų. Ryšių su Rytų Indijos kompanija ir Oksfordo sanskrito specialistais dėka, jis padarė akademinę karjerą ir greitai tapo vienu autoritetingiausių Indijos kultūros komentatorių. Jam gyvenant buvo suformuluota indoeuropiečių kalbų šeimos teorija. Sanskritas tuo metu laikytas seniausia šios šeimos kalba, o Vedų kultūra buvo klasikinės kultūros protėvė. Be to, Mülleris manė, jog studijuojant ankstyvuosius Vedų tekstus, galima rasti pagoniškųjų Europos religijų vystymosi paaiškinimą.

Bibliografija[taisyti | redaguoti kodą]

  • History of ancient Sanskrit literature. London (1859)
  • Dhammapada. (1881)
  • Upanishad. (1884)
  • Vedic Hymns. Part I. (1891)
  • Letter to Chevalier Bunsen on the classification of the Turanian languages. (London 1854)
  • Essay on comparative mythology. (London 1858)
  • Lectures on the science of language. (2 Serien; London 1861-64)
  • Chips from a German workshop. 4 Bde. (London 1868-75)
  • Selected essays. 2 Bde. (London 1881)
  • Lectures on the origin and growth of religions as illustrated by the religions of India. (London 1878)
  • India what can it teach us?. (London 1883)
  • Natural Religion (Vorlesungszyklus)
  • Physical Religion (Vorlesungszyklus)
  • Anthropological Religion (London & New York 1892, repr. London 1997 (The Early Sociology of Religion; vol. III)) (Vorlesungszyklus)
  • Theosophy, or psychological Religion (Vorlesungszyklus)
  • Contributions to the science of mythology. 2 Bde. (London 1897)
  • Science of Thought. (London 1887)
  • My autobiography. Hrsg. von seinem Sohn (London 1901)
  • The six systems of indian Philosophy (London 1899)
  • Introduction to the science of Religion: Four Lectures. (London 1873)

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Müller Friedrich Max (Frydrichas Maksas Miuleris). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 577 psl.