Francesco Zuccarelli

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Dzukarelio autoportretas

Frančeskas Dzukarelis (Cukarelis, it. Francesco Zuccarelli, 1702 m. rugpjūčio 15 – 1788 m. gruodžio 30 d.) – italų XVIII a. vėlyvojo baroko, rokoko dailininkas-peizažistas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Frančeskas Dzukarelis gimė 1702 m. rugpjūčio 15 d. Pitiljane, netoli Florencijos. Mokinosi pas Paolo Anesi, vėliau keliavo į Romą, kur mokėsi pas Giorgio Morandi, Pietro Nelli. Apie 1730 m. apsigyveno Venecijoje kur po Marco Ricci mirties tapo sekančiu populiariu pastoralinių ir idiliškų peizažų tapytoju. Dzukarelio paveikslų agentu buvo anglas Joseph Smith, kuris išpopuliarino dailininko darbus tarp Anglijos aristokratų. 1752–1761 m. ir 1765–1771 m. Cukarelis sėkmingai dirbo Anglijoje, 1768 m. buvo vienas Karališkosios Britų meno akademijos steigėjų. 1772 m. grįžęs į Veneciją buvo išrinktas Venecijos meno akademijos prezidentu, bet greitai iš šio posto pasitraukė. Dar dirbo Bergame, Paryžiuje ir paskutinius metus praleido Florencijoje, kur mirė 1788 m. gruodžio 30 d. Jo kūrybos branduolį sudaro idiliški kaimo peizažai, dažnai su antikinės mitologijos veikėjais. Dzukarelis paliko daug piešinių, kūrė graviūras, gobelenus.

Darbų galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Francesco Zuccarelli – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka