Formicinae

Formicinae – stambus skruzdėlių pošeimis, apimantis evoliuciniu požiūriu vienas labiausiai išsivysčiusių rūšių. Priskiriama šiam porūšiui virš 2700 rūšių (10–14 tribų, apie 60 genčių).

Aprašymas

Pošeimiui būdingi bruožai: šių vabzdžių pilvelis vienanaris, nėra geluonies (smarkiai redukuota). Be to, būdingos sudėtingos kolonijų struktūros, sudėtingas vabzdžių elgesys, platūs simbiotiniai ryšiai su mirmekofilais, vergvaldžių bei socialinių parazitų rūšys, atskirais atvejais – milžiniški skruzdėlynai. Ekstremalūs morfologiniai nukrypimai nebūdingi, išskyrus Myrmoteras, Polyergus individus su išvystytais žandikauliais (mandibulae). Iš kitų skruzdėlių taip pat išsiskiria cheminių medžiagų liaukomis, kuriose gaminama skruzdžių rūgštis.

Fosilijos

Pošeimyje įtrauktos ir kelios dešimtys fosilinių rūšių, tarp kurių: Kyromyrma neffi, Camponotites, Chaemeromyrma, Pseudocamponotus, Glaphyromyrmex, Protoformica, Prodimorphomyrmex, Sicilomyrmex.

Klasifikacija

Formica rufa.

Tribų klasifikacija nėra iki galo sudaryta, kartais panaudojami skirtingi vardai, kitos schemos ir pan. Klasifikacija, remiantis antbase.org:

• Camponotini,
• Formicini,
• Gesomyrmecini,
• Gigantopini,
• Lasiini,
• Melophorini,
• Myrmecorhynchini,
• Myrmoteranini,
• Notostigmatini,
• Oecophyllini,
• Plagiolepidini.

Lietuvoje

Lietuvoje žinomos kelios dešimtys rūšių, tačiau jų sudėtis ištirta nepakankamai. Šiam pošeimiui priklauso šie atstovai:

• Camponotus,
• Juodoji medžių skruzdėlė (Lasius fuliginosus),
• Sodinė, arba juodoji skruzdėlė (Lasius niger),
• Raudonoji skruzdėlė (Formica sanguinea),
• Rudoji miško skruzdėlė (Formica rufa),
• Tamsiarudė miško skruzdėlė (Formica fusca),
• Raudongalvė skruzdėlė (Formica truncorum),
• Plaukuotoji skruzdėlė (Formica lugubris).

Nuorodos

• Formicinae pošeimis
• Pasaulio skruzdėlės
• Formicinae pošeimis (rusų k.)