Fonautografas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Fonautografas

Fonautografas arba fonoautografas – pirmasis prietaisas skirtas garso įrašymui. Jį 1857 m. išrado prancūzas Eduardas-Leonas Skotas de Martinvilis, išradimas buvo užpatentuotas tų pačių metų kovo 25 d. Prietaisas užrašydavo garso bangas vizualiai, tačiau atkurti jų negalėjo. Garso bangos adatėle būdavo užrašomos ant suodžiais padengto stiklo, arba suodžiais padengto popieriaus, apvynioto aplink medini cilindrą.

2008 m. kompiuterio pagalba buvo atkurta 1860 m. balandžio 9 d. padaryta fonautograma, 10 sekundžių trukmės prancūzų liaudies dainos „Au clair de la lune“ (liet. Mėnulio šviesoje) įrašas.[1] Iš pradžių buvo manoma, kad ją atliko kažkokia moteris (ar vaikas), tačiau tolimesni tyrimai 2009 m. parodė, kad grojimo greitis buvo per didelis ir, kad tai paties Skoto balsas, dainuojančio dainą labai lėtai.[2]

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. „Atkurtas seniausias žmogaus padarytas garso įrašas“, technologijos.lt, 2008-04-01
  2. "Reconsidering Earliest-Known Recording", All Things Considered, NPR, 2009 m. birželio 1 d.


Commons-logo.svg Vikiteka: Fonautografas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka