Folklandų karas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Folklandų karas
Falklands, Campaign, (Distances to bases) 1982.jpg
Folklandų karas
Data: 1982 m. balandžio 2 d. – 1982 m. birželio 14 d.
Vieta: Malvinų salos, Pietų Džordžija ir aplinkinė jūrų bei oro erdvė
Rezultatas: JK pergalė
Priežastis: Argentinos pajėgų įvedimas į Malvinų bei P. Džordžijos salas
Kariaujančios pusės
Jungtinė Karalystė Jungtinė Karalystė
Folklando (Malvinų) Salos Falklando salos
Argentina Argentina
Vadovai
Margaret Thatcher Leopoldo Galtieri
Nuostoliai
258 žuvusieji
777 sužeisti
2 paimti nelaisvėn
10 naikintuvų
24 sraigtasparniai
2 eskadriniai minininkai
2 fregatos
3 kitos paskirties laivai
649 žuvusieji
1068 sužeisti
11 313 paimta nelaisvėn
75 įvairios paskirties lėktuvai
25 sraigtasparniai
1 kreiseris
1 povandeninis laivas
7 kitos paskirties laivai

Folklandų karas (angl. Falklands War), Malvinų karas (isp. Guerra de las Malvinas) – karinis konfliktas įvykęs 1982 m. tarp Argentinos ir Jungtinės Karalystės dėl Atlanto vandenyno pietvakariuose esančių Folklando (Malvinų) salų. Argentiną valdanti karinė chunta pabandė Folklando salas užimti jėga. Balandžio 2 d. argentiniečiai įsiveržė į tuomet menkai Britų saugotas salas. Tačiau Jungtinės Karalystės vadovybė nepagailėjo resursų ir atsiuntė karines jūrų, oro bei specialiąsias pajėgas į Folklandus. Argentinos pajėgos neatsilaikė prieš Britų kariuomenę. Nors formaliai karo viena kitai nepaskelbė nė viena pusė, dėl karinio konflikto ilgam pašlijo Argentinos ir Jungtinės Karalystės santykiai.[1]

Konflikto priežastys[taisyti | redaguoti kodą]

Folklando salas 1520 m. atrado Ferdinando Magelano ekspedicija, ieškojusi kelio į Ramųjį vandenyną. 1690 m. jose apsilankė brito John Strong ekspedicija. 1763 m. salas užėmė prancūzai, jas pavadino Malvinų salomis bei įkūrė pirmąją gyvenvietę – Port Luisą. 1765 m. kapitono Džono Bairono ekspedicija salas paskelbė Didžiosios Britanijos karaliaus valdomis. Vėlesni bandymai salas nuolat apgyvendinti buvo nesėkmingi, išstumiant konkurentus dėl salų. Faktiškai salos buvo negyvenamos iki 1820 m. Panašiu laiku – 1816 m. Argentinai tapus nepriklausomai, ji 1829 m. įkūrė Puerto Soledado gyvenvietę. 1833 m. Jungtinė Karalystė, pasinaudodama kariniu konfliktu Argentinoje, užėmė Folklando (Malvinų) salas. Argentiniečių gyvenvietės buvo sugriautos, įvestos karinės pajėgos.[2] Britai ėmė sparčiai kolonizuoti salas. Argentina salas laikė savo teritorija. 1976 m. valdžią Argentinoje užgrobus karinei chuntai, šalies ekonominė padėtis blogėjo, kilo maištų tikimybė. Chuntos, vadovaujamos generolo Leopoldo Galtieri, vertinimu, jos padėtį ir įvaizdį, galėjo pagerinti bei argentiniečių patriotinius jausmus sukelti Folklendo salų užėmimas. Chunta tikėjosi, kad Jungtinė Karalystė neatsakys į tokius Argentinos veiksmus karine jėga. 1982 m. kovo 19 d. grupė Argentinos metalo pirklių, kurių tarpe, laikoma, buvo infiltruotų Argentinos karių, iškėlė Argentinos vėliavą P. Sandvičo salose. Vienas Jungtinės Karalystės karo laivas buvo pasiųstas į šias salas. Balandžio 1 d. Jungtinės Karalystės Užsienio reikalų ministerija telegrama įspėjo Folklandų salų gubernatorių R. Hunt apie kitą dieną gresiantį Argentijos pajėgų išsilaipinimą Stenlyje.[3] Balandžio 2 d. Argentinos kariuomenė įsiveržė į Folklendo, o kitą dieną ir į P. Sandvičo salas, siekdama įvesti argentiniečių valdymą jose.

Tarptautinė reakcija[taisyti | redaguoti kodą]

Balandžio 3 d. susirinkusi Jungtinių Tautų Saugumo Taryba priimta rezoliucija pasmerkė kovos veiksmus ir pareikalavo, kad Argentina nedelsiant išvestų karines pajėgas iš Folklando salų ir spręstų konfliktą diplomatinėmis priemonėmis.[4] Jungtinę Karalystę konflikte palaikė Tautų Sandrauga ir Europos Ekonominė Bendrija, paskelbusi Argentinai ekonomines sankcijas, trukusias iki karo veiksmų pabaigos – 1982 m. birželio 22 d. Dauguma Lotynų Amerikos valstybių konflikte politinėmis priemonėmis palaikė Argentiną. Konflikto pradinėje stadijoje Jungtinės Amerikos Valstijos bandė atlikti tarpininko vaidmenį. Argentinai atmetus JAV taikos iniciatyvas, JAV valstybės sekretorius A. Haig pareiškė, kad JAV uždraus parduoti Argentinai ginklus ir suteiks materialinę paramą Jungtinei Karalystei. Čilė suteikė Jungtinei Karalystei informacijos apie Argentinos karines pajėgas ir turimą ankstyvojo įspėjimo radarų sistemą. Konflikto metu, Libija suteikė Argentinai pagalbą ginklais ir amunicija.

Konflikto pradžia[taisyti | redaguoti kodą]

Įsiveržusi Argentinos kariuomenė, po trumpo mūšio, privertė kapituliuoti saloje dislokuotus britų jūrų pėstininkus. Argentina į Folklando salas įvedė iki 10 000 kariuomenės ir paskelbė salose atkurianti Argentinos suverenitetą. Laikoma, kad Britų galimybės atsiimti Folklandų salas buvo menkos, nes jų oro pajėgos buvo žymiai silpnesnės, nei Argentinos. Jungtinė Karalystė galėjo sutelkti 42 kovos lėktuvus prieš 122 Argentinos orlaivius.[5] Reaguodama į įvykius, Jungtinės Karalystės ministrės pirmininkės M. Tečer vadovaujama vyriausybė nutraukė diplomatinius santykius su Argentina, 200 jūrmylių zoną aplink Folklando salas paskelbė karo zona ir iš Portsmuto pasiuntė karines jūrų pajėgas. Britams pradėjus Folklandų salų jūrų blokadą, Argentinos kariuomenė salose susidūrė su dideliais tiekimo sunkumais, Argentinos aviacija negalėjo pakilti iš Folklendų dėl per trumpo ir vienintelio salose buvusio kilimo ir tūpimo tako. Kita vertus, Britų aviacijai taip pat buvo labai sudėtinga vykdyti kovines operacijas, nes jie tam turėjo tik du lėktuvnešius bei galimybę naudotis labai nutolusioje nuo karo veiksmų zonos Dangun Žengimo saloje buvusia amerikiečių baze.

Karo veiksmų pradžia[taisyti | redaguoti kodą]

1982 m. gegužės 1 d. Jungtinės Karalystės aviacija pradėjo bombarduoti Argentinos karių pozicijas ties salų sostine Stenliu. Gegužės 2 d. Britų atominis povandeninis laivas priartėjo prie Argentinos laivų grupės, vadovaujamos kreiserio „Generolas Belgrano“. Jungtinės Karalystės ministrės pirmininkės M. Tečer įsakymu, Argentinos kreiseris buvo atakuotas, nepaisant to, kad tuomet buvo atvirame vandenyne, už draudžiamos 200 jūrmylių zonos ribų. Į kreiserį buvo paleistos trys torpedos, iš kurių dvi pataikė ir kreiseris nuskendo. Žuvo 323 Argentinos jūreiviai. Tuomet Argentinos vadovybė atšaukė karo laivyną iš kovų zonos ir daugiau ėmė naudoti karines oro pajėgas, tikėdamasi, kad pavyks nuskandinti priešo laivus ir Jungtinė Karalystė atsitrauks. Gegužės 4 d. Argentinos aviacija, panaudojusi naujausią priešlaivinę raketą „Exocet“, ja pataikė į britų eskadrinį minininką „Sheffield“, kuris nuo pažeidimų netrukus nuskendo. Žuvo 20 laivo įgulos narių. „Sheffield“ buvo pirmasis po Antrojo pasaulinio karo mūšyje nuskandintas Britų karo laivas. Po šių dviejų laivų žūties, dvi savaites truko sąlyginė ramybė, kol gegužės 15 d. Britų specialiosios pajėgos SAS atakavo Argentinos įgulą, buvusią šiauriau Vakarų Folklando esančioje Peblo saloje. Atakos metu buvo sunaikinta 11 Argentinos karo lėktuvų.

Mūšiai sausumoje[taisyti | redaguoti kodą]

Kovos veiksmai Rytų Folklande po britų išsilaipinimo San Carlos įlankoje

Gegužės 21 d. Britų 3-ioji jūrų pėstininkų brigada pradėjo stambų Argentinos kariuomenės pozicijų puolimą, išsilaipindama šiaurės rytinėje Rytų Folklando salos dalyje, San Carlos įlankoje. Argentinos kariniai lėktuvai atakavo puolančias Britų pajėgas. Jau gegužės 22 d. puolantys britų jūrų pėstininkai įtvirtino krante placdarmą, tačiau argentiniečių aviacija per kelias mūšių dienas nuskandino britų fregatas „Ardeant“ ir „Antelope“ bei eskadrinį minininką „Coventry“. Ankstų gegužės 27 d. rytą Britų pajėgos pradėjo Rytų Folklando salos Darvino ir Green Goose miestelių puolimą ir po paros juos užėmė. Puolimo metu žuvo 17 britų ir 47 argentiniečių kariai, dar daugiau nei 900 argentiniečių Britai paėmė į nelaisvę. Kiti Britų 3-iosios jūrų pėstininkų brigados daliniai pradėjo žygį per Rytų Folklandą link pagrindinių Argentinos pajėgų punkto – Stenlio miesto. Žygio metu įvyko keli susirėmimai sausumoje. Birželio 1 d. į kovos veiksmų rajoną atvyko Britų pastiprinimas – 5-oji pėstininkų brigada. Birželio 8 d. Argentinos aviacija atakavo išsilaipinančias Britų pajėgas ir nukovė kelias dešimtis bei sužeidė daugiau nei šimtą britų karių. Nepaisant to, Birželio 12 d. naktį Britų 3-ioji jūrų pėstininkų brigada užėmė tris aukštumas, o birželio 14 d. 5-oji pėstininkų brigada – dar tris aukštumas prie Stenlio. Mūšių metu žuvo po kelias dešimtis abiejų pusių karių. Birželio 14 d. Stenlyje buvusios Argentinos pajėgos, būdamos apsuptos ir matydamos beviltišką padėtį, paprašė paliaubų. Birželio 20 d. Jungtinė Karalystė susigrąžino ir P. Sandvičo salas, kai pasidavė jose buvusi Argentinos įgula. Tokiu būdu, karo veiksmai buvo baigti.

Konflikto pasekmės[taisyti | redaguoti kodą]

Laikoma, kad trumpas Folklandų karas turėjo dideles politines ir karines pasekmes. Jungtinėje Karalystėje išaugo M. Tečer ir jos vadovaujamos torių partijos populiarumas. 1982 m. spalio 12 d. Londone įvyko Britų kariuomenės pergalės paradas. Po konflikto Folklando salų teisinis statusas kaip Jungtinės Karalystės užjūrio valdos liko nepakitęs. Jungtinė Karalystė ėmė daug investuoti Folklandų salose, padidino vietos savivaldos teises. Argentinoje karinė chunta jau 1982 m. birželio 17 d. neteko valdžios, o 1983 m. šalyje buvo surengti demokratiniai rinkimai. Argentinos ir Jungtinės Karalystės santykiai buvo atkurti 1989 m., tačiau nei viena valstybė iki šiol nepakeitė savo požiūrio į Folklandų salų teisinį statusą.

Laikoma, kad Folklandų karas buvo ir iki šiol tebėra didžiausia karinių jūrų pajėgų operacija po Antrojo pasaulinio karo. Karo metu išaugo povandeninių laivų panaudojimo reikšmė, tapo akivaizdus antvandeninių laivų pažeidžiamumas, juos atakuojant priešlaivinėmis raketomis. Pirmą kartą istorijoje karo veiksmų metu buvo panaudoti Jungtinės Karalystės vertikalaus kilimo ir tūpimo lėktuvai. Jie laimėjo visus oro mūšius su Argentinos aviacija. Taip pat labai išaugo logistikos ir kovinių sraigtasparnių naudojimo karo veiksmuose svarba.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Falklando konfliktas, Folklando konfliktas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 750 psl.
  2. http://www.ejercito.mil.ar/InMemori/MalvinasHistoria.asp
  3. http://news.bbc.co.uk/hi/english/static/in_depth/uk/2002/falklands/my_story/hunt.stm Fight for the Falklands. My War Story
  4. http://www.undemocracy.com/S-RES-502%281982%29.pdf Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija S-RES-502(1982)
  5. http://www.airpower.maxwell.af.mil/airchronicles/apj/apj02/fal02/corum.html Argentine Airpower in the Falklands War

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka