Fošo linija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lietuvos-Lenkijos siena 1918-1939 m. Fošo linija pažymėta tamsiai žaliai.

Fošo linija (lenk. Linia Focha) – 1919 m. siūlyta demarkacinė linija tarp Lenkijos ir Lietuvos. Ją pasiūlė Prancūzijos maršalo Ferdinando Fošo (pranc. Ferdinand Foch) štabas, o 1919 m. liepos 26 d. palaikė Antantės aukščiausioji karo taryba.

Fošo linija prasidėjo prie Rytprūsių sienos ties Vištyčiu, paskui ėjo į šiaurę link Vižainio kaimo (Lietuvos pusėje liko Liubavo kaimas), toliau ėjo į šiaurę iki Punsko, šiauriniu Galadusio ežero krantu, tada ėjo į rytus nuo Berznyko kaimo (dabar Lenkijos teritorijoje) iki Seinos upės, toliau palei Seiną. Vienu Nemuno intaku pasiekė Nemuną, nuo Nemuno eina 12 km į šiaurės vakarus nuo Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio.[1]

Su nežymiais skirtumais Fošo linija tapo faktine tarpukario Lenkijos ir Lietuvos valstybės siena. Po Antrojo pasaulinio karo tik labiausiai vakarinė dalis netoli Suvalkų išlaikė apytikslę Fošo linijos formą.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Манкевич, М. А. Нарушила ли Литва нейтралитет в советско-польской войне? Документы о польско-литовских переговорах 1920 г.[neveikianti nuoroda] // Балтийские исследования: Восточная Пруссия и Калининградская область в ХХ веке. Выпуск 5. Сборник научных трудов. — Калининград: Балтийская Европа, 2009. — С. 12. — 128 с. — ISBN 978-5-903823-17-8