Flora (Ticianas)
| Flora | |
|---|---|
| |
| Menininkas | Ticianas |
| Metai | apie 1515-22 |
| Meno kryptis | renesansas |
| Medžiagos, technika | aliejinis paveikslas, drobė |
| Matmenys | 79,7 cm × 63,5 cm |
| Miestas (vieta) | Florencija,  Italija
|
| Muziejus | Uficių galerija |
Flora − italų renesanso dailininko Ticiano (apie 1488 − 1576) paveikslas, esantis Uficių galerijoje Florencijoje.
Apie paveikslą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Paveikslas pirmą kartą paminėtas 1641 m. parduotas ispano Alfonso Lopez (Paryžiuje ar Amsterdame). Tolimesnė paveikslo istorija nežinoma iki XVIII a., kai jis buvo paminėtas imperatoriškojoje kolekcijoje Vienoje. Buvo manoma, kad jis ten pateko su erchercogo Leopoldo Vilhelmo kolekcija iš Amsterdamo, bet tai mažai tikėtina. Šis paveikslas neminimas erchercogo kolekcijos surašyme ir jo nėra 1660 m. paveiksle su kitais erchercogo garsiais turėtais kūriniais, kurį nutapė Davidas Tenirsas Jaunesnysis. 1781 m. paveikslas kataloguotas ir klaidingai priskirtas Palmos Vyresniojo rankai su versija, kad jame vaizduojama Palmos duktė Violantė.[1] 1793 m. paveikslas pateko į Uficių galeriją Florencijoje kūrinių apsikeitimo su imperatoriškosiomis kolekcijomis Vienoje metu.[2]
Nėra tikra, kas vaizduojama paveiksle. Pasak Uficių galerijos gido, tai vedybinis portretas, kuriame vaizduojama jauna nuotaka.[3] XX a. pradžioje daugelis tyrinėtojų manė, kad tai Venecijos kurtizanės erotizuotas ir idealizuotas vaizdinys.[4] Pavadinimas „Flora“ buvo priskirtas vėliau. Graikų deivės Floros simboliais galėtų būti moters rankoje laikomos gėlės, tarp kurių atpažįstamos: rožė, jazminas ir našlaitė, kurias moteris tarsi siūlo nematomam paveikslo veikėjui. Gali būti, kad Ticianas portrete pavaizdavo savo tuomet meilužę ir vėliau žmoną Čečiliją. Tai nebūtų neįprasta, pavyzdžiui, vėliau Rembrantas bent tris kartus deivės Floros įvaizdyje pavaizdavo savo žmoną Saskiją. Antra vertus, kitų deivės Floros atributų − gėlių plaukuose ir gėlėtos suknelės − Ticiano paveiksle nėra.
Paveikslas datuojamas sukurtas apie 1520 m. Jo stilius ženkliai brandesnis už 1514 m. Ticiano sukurtą paveikslą „Dangiškoji ir žemiškoji meilė“. Paveikslas bendrai gali būti laikomas tobulo moteriško grožio ir erotiškumo vaizdiniu, kurio tradiciją Venecijos dailėje pradėjo Džordžonė su portretu „Laura“. Kitas tikėtinas įkvėpimo šaltinis yra antikinės Veneros statulos tipas Venus Genetrix.[5] Abiejuose šiuose kūriniuose moteris vaizduojama nuoga viena krūtimi. Pažymėtina, kad „Floros“ paveikslo moters kairės rankos pirštai sudaro V raidę, kas galėtų nurodyti lotyniškus žodžius Virtus (dorybė) arba Venus (Venera).
Susiję kūriniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
Venus Genetrix tipo antikinė statula -
_-_Google_Art_Project.jpg)
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Bellini, Giorgione, Titian, and the Renaissance of Venetian Painting. Yale University Press, 2006, p. 227
- ↑ uffizi.org
- ↑ Fossi, Gloria. The Uffizi: The Official Guide. Giunti Editore, 1999, p. 140
- ↑ Bellini, Giorgione, Titian, and the Renaissance of Venetian Painting. Yale University Press, 2006, p. 226
- ↑ Nichols, Tom. Titian: And the End of the Venetian Renaissance. Reaktion Books, 2013, p. 43