Fistulė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Fistulė – dėl patologinio proceso susidaręs arba dirbtinai padarytas kanalas, jungiantis organo ertmę su išore arba du tuščiavidurius organus. Fistulės būna įgimtos, išklotos epiteliu, ir įgytos, išklotos granuliacijomis.

  • Įgimtos fistulės – sklaidos trūkumas. Pavyzdžiui, bambos - šlapimo pūslės fistulė.
  • Įgytos fistulės - dažniausiai atsiranda dėl patologinių pakitimų,, ypač uždegimo. Sergant pūliniu kaulų uždegimu, sąnarių - kaulų tuberkulioze, esant pararektaliniam pūliniui, susidaro negyjančios, nuolat sekretuojančios fistulės. Jos gali būti tiesios, šakotos, dažnai - dauginės. Ji uždegimas aprimsta, fistulė gali kuriam laikui užsidaryti.

Atskirą įgytų fistulių grupę sudaro gydymui padarytos fistulės. Jei, susiaurėjus stemplei, maistas nepraeina, daroma skrandžio fistulė, pro ją ligonis maitinamas.

Fistulės gali būti:

  • su vienu atviru galu
  • abu galai atviri
  • į odos paviršių atsiverianti fistulė, bet nesusisiekianti su jokiais vidiniais organais