Finansinis auditas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Finansinis auditas – ūkinės veiklos tyrimas, siekiant nustatyti atskaitomybės teisingumą, apskaitos vedimo atitikimą teisės aktams, įvertinti įsipareigojimų ir įmonės vertę ir jos veiklos tęstinumą.

Finansinis auditas komercinėse įmonėse ir įstaigose[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nustatomas atskaitomybės teisingumas, apskaitos vedimo atitikimas teisės aktams, įvertinami įmonės ar įstaigos įsipareigojimai, vertė ir jos veiklos tęstinumą. Taip pat atliekant finansinį auditą patikrinamas ir apskaitos atitikimas teisės aktams, teikiamos išvados ir rekomendacijos jos organizavimui ir vedimui. Finansinį auditą atlieka Valstybės kontrolė ir audito įmonė kurioje būtinai turi dirbti bent vienas sertifikatą turintis auditorius ar laisvai samdomas sertifikatą turintis auditorius.

Auditoriaus išvada reikalinga akcininkams, įmonės ar įstaigos vadovui, buhalteriams, potencialiam investuotojui, skolintojui, kokius nors leidimus duodančioms įstaigoms. Į audito procedūras ir testus įeina sutarčių peržiūra, bankų paskolų ir piniginių lėšų patikrinimas, kvotų įvertinimas, atsargų inventorizacija, pokalbiai su įmonės ar įstaigos vadovais ir darbuotojais.

Finansinis auditas valstybinėse įstaigose[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atliekant finansinį auditą valstybinėse įstaigose patikrinama atskaitomybė ir apskaitos atitikimas teisės aktams, pateikiamos išvados ir rekomendacijos dėl apskaitos vedimo. Prie finansinio audito taip pat galima priskirti ir asignavimų auditą, kurio metu patikrinamas lėšų panaudojimas pagal skirtus išlaidų pavadinimus. Finansinį ir asignavimų auditus įprastai atlieka Valstybės kontrolė ir vidaus audito tarnyba (vidaus auditas) esanti tos pačios įstaigos pavaldume.

Audito atlikimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Auditas neturi būti eilinis baudžiamasis įmonės ar įstaigos patikrinimas. Auditorius neturi tik ieškoti klaidų ar piknaudžiavimų ir apie tai nurodyti savo ataskaitoje. Jų pagrindinis uždavinys finansų tikrinimas, duomenų aiškumo ir tikrumo atsžvilgiu, kuriu pagrindu ataskaitų naudotojai vertina įmonės ar įstaigos ūkinę situaciją. Auditas taip pat pateikia paaiškinimus apskaitos ir mokesčių mokėjimo klausimais, vertina vidinę kontrolę.

Kur atliekamas auditas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje įstatymu norodyta kas turi praeiti auditinį patikrinimą, bet iš tikro jį atlikti kviečiasi ir įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurioms jis neprivalomas. Įmonės, įstaigos ir organizacijos kviečiasi atlikti auditą siekdamos konsultacijų apskaitoje, kontrolės priemonių taikyme.

Audito įmonės išrinkimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Audito įmonės parinkimas neturi būti atsitiktinis. Žinoma, kuo garsesnė audito įmonė tuo jos paslaugos didesnės. Jei planuojama, kad audito ataskaitą skaitys investuotojai net iš kitų šalių tam pageidautina, kad auditą atliktų tarptautinė ar kita garsi audito įmonė, dabar rinkoje dominuoja didysis ketvertas į kurį įeina Deloitte, Ernst & Young, KPMG, PricewaterhouseCoopers). Valstybėse kur labai išvystyta finansinė rinka auditus atlieka įmonės iš didžiojo ketverto. Jei užsakovas neplanuoja skolintis ir juo pasitiki akcininkai tai taupant lėšas jis gali pasamdyti ir laisvai samdomą, mažai kam žinomą auditorių.