Finansinė priemonė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Finansinės priemonės (akcijos, obligacijos, investicinių fondų vienetai, depozitoriumo pakvitavimai ir kitos teisės bei įsipareigojamai, kuriais prekiaujama finansinių priemonių rinkose) paprastai užtikrina teigiamą investicijų grąžą, kai už akcijas išmokami dividendai arba palūkanos už obligacijas. Be to, finansinių priemonių kaina (rinkos vertė) gali didėti ir mažėti palyginus su jų kaina arba rinkos verte investavimo metu.

Bendra investicijų grąža – tai išmokėtų dividendų arba palūkanų ir finansinės priemonės bet kokio rinkos vertės pokyčio suma. Išvestinės priemonės, tokios kaip pasirinkimo, išankstiniai, ateities ir kt. sandoriai gali būti sudaromi dėl įvairios rūšies turto – akcijų, obligacijų, tauriųjų metalų, valiutos ir t. t. Išvestinės priemonės gali būti naudojamos norint sumažinti investicijų riziką arba užtikrinti didesnę grąžą.

Finansinių priemonių rūšys[taisyti | redaguoti kodą]

  • Pinigų instrumentai yra finansinės priemonės, kurių vertę tiesiogiai nulemia rinkos. Pinigų instrumentai gali būti skirstomi į vertybinius popierius, kurie yra paruošti perleidimui ir kitas pinigų priemones, tokias kaip paskolos, indėliai, kur reikalingas skolintojo ir skolininko tarpusavio susitarimas vertybinių popierių perleidimui.
  • Išvestinė finansinė priemonė, derivatyvas – finansinis instrumentas, kurio vertė arba kaina susijusi su prekių, kuriomis šis instrumentas grindžiamas, verte arba kaina. derivatyvai dar gali būti skirstomi pagal prekiavimo pobūdį – Užbiržinės rinkos bei biržos rinkos išvestinius instrumentus.