Final Fantasy XIII-2

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Final Fantasy XIII-2
Final Fantasy XIII-2 cover.jpg
Kūrėjas Square Enix, tri-Ace
Leidėjas Square Enix
Išleidimo data 2011 m. gruodžio 15 d. (Japonija)
2012 m. sausio 31 d. (JAV)
Žanras(-ai) RPG, fantastinis
Režimas Vieno žaidėjo
Reitingai PEGI: 16+
Platforma Xbox 360, PlayStation 3
Versija
Variklis
Reikalavimai
Media Blu-ray, DVD
Licencija {{{licencija}}}
Pirmtakas Final Fantasy XIII
Kitos dalys Final Fantasy
Oficiali svetainė

Final Fantasy XIII-2 – 2011 m. Japonijoje pristatytas kompiuterinis žaidimas PlayStation 3 ir Xbox 360 žaidimų konsolėms. „Final Fantasy XIII-2“ yra vieno žaidėjo RPG žaidimas, „Final Fantasy XIII“ tęsinys. 2013 m. pradžios duomenimis žaidimo parduota daugiau nei 3,1 mln. kopijų.[1]

Žaidimo kūrėjai − Japonijos „Square Enix“ kompanija ir „tri-Ace“ studija. Leidėjas – „Square Enix“. Metacritic.com tinklalapio kritikų vertinimų suvestinės vidurkis – 79 %.[2] Japonijoje žaidimas įvertintas ypač gerai, žurnalas „Famitsu“ skyrė aukščiausius įmanomus balus.[3] 2013 m. pasirodė sekantis žaidimo tęsinys „Lightning Returns: Final Fantasy XIII“.

Leidimai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Japonija, 2011 m. gruodžio 15 d.
  • JAV, 2012 m. sausio 31 d.

Apie žaidimą[taisyti | redaguoti kodą]

Žaidime pasakojami įvykiai po „Final Fantasy XIII“ pabaigos. Žaidime valdomi tik 2 herojai, kurie pradeda kelionės laiku misiją, nesusijusią su įvykiais ankstesniame žaidime. „Final Fantasy XIII-2“ turi du perėjimo sunkumo lygius: normalų ir lengvą. Abu lygiai pasiekiami pradžioje ir gali būti perjungti žaidimo metu. Žaidimo erdvėje herojai gali rasti 160 fragmentų − trofėjų. Persikėlimas iš vienos žaidimo vietovės į kitą vykdomas per laiko vartus, kuriuos jungia laiko kryžkelė Historia Crux. Norint atidaryti laiko vartus, reikia surasti artefaktus − objektus, kurie pakliuvo iš vieno laikmečio į jiems nepriklausantį laikmetį per laiko iškreipimus, vadinamus paradoksais. Keliaudami laiku herojai ištaiso paradoksus ir atstato laiko istorijos tėkmę, kokia ji būtų be iškreipimų.

Žaidime, be pagrindinės baigties, įmanomos bent 8 papildomos baigtys, kuriose parodomas ateities likimas nebaigus pagrindinės misijos. Papildomos baigtys aktyvuojamos bandant išvengti paradokso sprendimo arba vykdant veiksmus, prieštaraujančius misijų logikai. Žaidime įvesti dialogai tarp veikėjų, kurių seką galima pasirinkti iš pateikiamų variantų. Kai kurie variantai yra parinkti sąmoningai, kad vestų į jumoristines situacijas, atsakymus. Žaidimo eigą galima suskirstyti į tris elementus: 3D virtualų pasaulį, kuriame juda herojai, kovos scenas su monstrais ir vaizdo intarpus, kuriuose pasakojami siužeto vingiai. Žaidime nebūtina kovoti su visais sutinkamais priešininkais − dažnai kovos galima išvengti pabėgant nuo jų.

Skirtumai su „Final Fantasy XIII“[taisyti | redaguoti kodą]

Daugelis „Final Fantasy XIII“ elementų nėra keisti: herojų vaidmenys, paradigmų kovos sistema. Daug kovos monstrų tipų yra iš „Final Fantasy XIII“.

Keletas pagrindinių žaidimų skirtumų:

  • Kovos metu, norint pažiūrėti priešininko sąvybes, nebūtina turėti specialių Libra elementų;
  • Kovos metu galima keisti valdomą herojų. Valdomo herojaus mirtis nereiškia žaidimo pabaigos – turi mirti abu herojai;
  • Herojų sąvybių Crystarium tobulinimo sistema galima kelti herojų priklausomai nuo įgytų patirties taškų, kai „Final Fantasy XIII“ žaidime nauji Crystarium sluoksniai yra įmanomi tik nugalėjus žaidimo etapo „bosą“;
  • Yra įvestas laiko limitas, kurį „skaičiuoja“ Mogas, per kurį reikia užpulti priešininką norint gauti pranašumą kovoje.
  • Žaidimo eigą galima išsaugoti bet kuriame taške;
  • Herojai gali pašokti pagal žaidėjo komandą;
  • Žaidimo gija nėra linijinė. Herojai per laiko kryžkelę Historia Crux gali grįžti į bet kurį praeitą „kambarį“;
  • Sugrąžintos kelionės Chocobo paukščiais ir įterpta mini žaidimų, kurie būdingi „Final Fantasy“ žaidimų serijai, bei daug galvosūkių;
  • Parduotuves, kuriose būdavo galima įsigyti ginklų, magiškų porcijų ir pan., pakeitė sutinkama prekiautoja Chocolina;
  • Eilinių priešininkų ir monstrų atsiradimas generuojamas automatiškai (tarsi jie kristų iš ateities), kai „Final Fantasy XIII“ jie būdavo sutinkami žaidimo erdvėje.

Pagrindiniai veikėjai[taisyti | redaguoti kodą]

Žaidimo eigoje valdomi tik 2 herojai, tačiau, kaip ir „Final Fantasy XIII“ žaidime, kovos metu paprastai dalyvauja trys. Trečiuoju galima pasirinkti kurį nors nugalėtą ir suvaldytą kristale monstrą. Monstrų sąvybes, kaip ir herojų, galima patobulinti Crystarium sistemos pagalba.

Valdomi herojai[taisyti | redaguoti kodą]

Serah Farron ir jos pagalbininkas, būtybė Mogas. Dešinėje – Noel.
  • Serah Farron. Lightning jaunesnioji sesuo. Jai padeda Lightning siųstas Mogas, kuris kovos metu virsta specifiniu Serah ginklu – lanku. Kita ginklo transformacija – kardas. Serah ieško Lightning, tiek norėdama jai padėti, tiek norėdama susigrąžinti sužadėtinį Snow, kuris dingo išėjęs ieškoti Lightning. Serah pasirinkta neatsitiktinai – ji turi gebėjimų matyti ateitį.
  • Noel Kreiss. Jaunuolis iš tolimos ateities, kurioje jis yra likęs paskutiniuoju ateities žmogumi. Jo tikslas yra pakeisti pasaulio istoriją. Ginkluotas dvigubu kardu, kurio vieną dalį gali paversti ietimi. Kažkada jis buvo su Caius draugais ir kartu saugojo pranašę Yeul. Vėliau jų keliai išsiskyrė, kai Caius nusprendė sunaikinti laiką ir, tuo pačiu, pasaulį.

Kiti veikėjai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Mog – paslaptinga kalbanti ir skraidanti būtybė muglas, būdinga „Final Fantasy“ žaidimų serijai. Daug muglų esą gyvena vadinamajame „Laiko vandenyne“. Per laiko ir erdvės iškreipimus paradoksus muglas Mogas pateko į Valhalla, patį Lightning kovos su Caius įkarštį, kur padeda Lightning įveikti eidoloną Bahamutą. Kelionės metu jis prarado prisiminimus ir yra Lightning nusiųstas padėti Serah. Jis žaidime lydi Serah ir Noel bei paaiškina kai kuriuos siužeto niuansus. Jį galima panaudoti randant nematomus ar toli esančius objektus. Mogas išreiškia emocijas skirtingų intonacijų žodžiu „kupo“.
  • Caius Ballad – nevaldomas herojus, pagrindinis žaidimo antagonistas, su kuriuo ateityje kovoja Serah sesuo Lightning. Labai senai, Kokūno ir Pulso pasaulių karo metu jis buvo Pulso l’Cie ir saugojo Paddra miesto pranašę Yeul. Saugodamas ją, jis paaukojo save. Dievybė Etro buvo įtikinta Caius pasiaukojimo ir suteikė jam amžiną gyvenimą, kurio paskirtis yra saugoti Yeul.
  • Paddra Nsu-Yeul. Yeul yra pranašė iš senovinio Pulso pasaulio Paddra miesto. Ji gali matyti ateitį, tačiau ją persekioja savotiškas prakeikimas – po ateities vizijų ji miršta ir atgimsta kitoje kartoje. Žaidime pasitaiko daug Yeul inkarnacijų, kurios dažniausiai padeda Serah ir Noeliui. Caius išprotėjo nuo skausmo matant ją nuolat mirštant ir nusprendė sunaikinti Etro, pasaulį ir laiką. Lightning buvo pasirinkta Etro gynėja.
  • Hope Estheim. Hope sutinkamas 10 metų po įvykių „Final Fantasy XIII“. Jis yra tapęs žmonių Akademijos, kuri yra savotiška pasaulio vyriausybė, direktoriumi. Akademijos ir Hope tikslas yra moksliniais pagrindais ir žiniomis sukurti žmonėms sąlygas išgyventi pavojingame Pulso pasaulyje po to, kai „Final Fantasy XIII“ istorijos pabaigoje buvo sunaikintos fal’Cie galios. Vėliau Hope prisideda prie Noel ir Serah misijos sustabdyti Caius.
  • Alyssa Zaidelle – Hope artimiausia padėjėja. Ji turėjo žūti „Final Fantasy XIII“ žaidimo pabaigoje, tačiau įvykus laiko ir erdvės iškreipimams, jos atetis pasikeitė ir ji išgyveno, bet gyva yra tik tol, kol Noel su Serah neatstato laiko juostos.
  • Snow Villiers – Serah sužadėtinis, kuris patiki Serah žodžiais, kad Lightning yra gyva ir išvyksta jos ieškoti. Keliaudamas per pasaulį jis sužino apie paradoksus ir atsivėrusius laiko vartus. Sutinkamas Noel ir Serah vienoje ateities misijų.

Žaidime trumpai galima valdyti Lightning ir Sazh Katzroy iš „Final Fantasy XIII“ atsisiuntus internetu ir paversti juos kristalinėje būsenoje į kovos veikėjus, panašiai kaip žaidime nugalimus monstrus.

Žaidimo siužetas[taisyti | redaguoti kodą]

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Žaidimo siužeto gija tęsiama praėjus 3 metams po „Final Fantasy XIII“ pabaigos įvykių. Vanille ir Fang liko pavirtusios kristalais kolonoje, laikančioje Kokūno pasaulį ant Pulso pasaulio. Lightning dingo. Tikima, kad ji taip pat kolonoje virtusi kristalu. Prieš dingimą ją prisimena tik jos sesuo Serah Farron. Ja tiki tik jos sužadėtinis Snow, kuris išvyksta ieškoti Lightning. Serah ramiai gyvena New Bodhum miestelyje Pulso pasaulyje, į kurį persikėlė buvusio Bodhum miesto gyventojai iš Kokūno pasaulio. Vieną dieną iš dangaus, įvykus paradokso efektui, atsivėrė laiko vartai, per kuriuos į New Bodhum pateko Noel Kreiss, kuris yra paskutinis, likęs iš žmonių maždaug 700 metų vėliau, ateityje.

Noel perduoda Serah, kad jis pasiųstas iš ateities Lightning, kuri kovoja kitos dimensijos ir kito laiko pasaulyje Valhalla dėl pasaulio išgelbėjimo. Lightning reikalinga jos pagalba ir ji atsiuntė Serah kovos ginklą – Mogą. Per laiko ir erdvės iškreipimus, kurie susidarė per pasaulio istorijos laikotarpius, vadinamus paradoksais – Pulso ir Kokūno pasauliuose atsivėrė vartai, per kuriuos galima keliauti laiku. Noel ir Serah pradeda kelione į ateitį, siekdami surasti Lightning ir pakeisti žmonijos istoriją, kad ji neišnyktų su paskutiniuoju žmogumi, kuris ateityje yra Noel …

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]