Filarchas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Filarchas (gr. φύλαρχος; lot. phylarchus) – išrinktas genties (senovės Atėnų valstybės bendruomenę sudarydavo 10 genčių filių) kavalerijos vadas. Klasikiniuose Atėnuose tokių vadų filarchų būdavo 10.

Filarchai Romos imperijoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vėlyvojoje Romos imperijoje IV–VII a. filarcho titulą gaudavo Romos sąjungininkų arabų Artimuosiuose Rytuose, gyvenusių tiek imperijos teritorijose, tiek už jų ribų, kunigaikščiai. Jų titulas filarchas ekvivalentiškas titului šeichas. Maždaug 530–585 m. atskiri arabų filarchai buvo pavaldūs aukščiausiajam filarchui iš Gasanidų dinastijos.[1]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kazhdan, Alexander, red. (1991). Oxford Dictionary of Byzantium. Oxford University Press. p. 1672. ISBN 978-0-19-504652-6.