Ferdinandas Kauzonas
| Ferdinandas Kauzonas | |
|---|---|
| Gimė | 1943 m. kovo 11 d. Utieka, Varėnos apskritis |
| Tėvas | Stanislovas |
| Motina | Viktorija |
| Sutuoktinis (-ė) | Laima, Nijolė |
| Vaikai | Rasa, Mantas |
| Veikla | žurnalistas, redaktorius |
| Alma mater | 1981 m. Vilniaus universitetas |
Ferdinandas Kauzonas (g. 1943 m. kovo 11 d. Uciekoje, Varėnos apskritis) – Lietuvos žurnalistas, redaktorius, režisierius, komjaunimo veikėjas ir sovietinės propagandos aktyvistas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo 1945 m. gyveno Lazdijuose. 1961 m. baigė Lazdijų vidurinę mokyklą. 1962–1964 m. Lazdijų rajono laikraščio „Darbo vėliava“ redakcijos literatūrinis darbuotojas. 1964–1966 m. LLKJS Lazdijų rajono komiteto sekretorius, 1966–1970 m. LLKJS CK kultūrinio-masinio darbo sektoriaus vedėjas. 1970–1972 m. LSSR kultūros ministerijos meno reikalų valdybos viršininko pavaduotojas. 1972–1976 m. Lietuvos kultūrinių ryšių su tautiečiais užsienyje komiteto pirmininko Vlado Karvelio pavaduotojas. 1976–1979 m. LSSR kultūros ministro Jono Bielinio padėjėjas-kolegijos sekretorius. Išgarsėjo 1987 metais, kai pagal LKP CK ir KGB užsakymą sukūrė sovietinės propagandos dokumentinį filmą apie garsųjį kunigą Alfonsą Svarinską, kuris tuo metu jau trečią kartą kalėjo pagal KGB bylas Uralo lageriuose.
1979–1993 m. Lietuvos kino studijos susivienijimo „Dokumentika“ vyriausiasis redaktorius bei režisierius. 1981 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto žurnalistikos specialybę. 1993–1996 m. dienraščio „Respublika“ skyriaus redaktorius, nuo 1997 m. vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, apžvalgininkas. Iki 2006 m. Seimo pirmininko ir laikinojo LR prezidento Artūro Paulausko patarėjas. Bendradarbiavo leidiniuose „Lietuvos rytas“, „Gimtasis kraštas“, „Švyturys“, „Jaunimo gretos“, „Nemunas“, „Kultūros barai“. Daugiausia rašo kultūros, politikos temomis.[1] Parašė scenarijus 24 dokumentiniams filmams.
Filmografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1980 m. Dialogas su sąžine, su Linu Lazėnu
- 1982 m. Paskutinis tardymas, su Viktoru Starošu
- 1983 m. Aukso karštligė, su Viktoru Starošu
- 1984 m. Buvome greta, su Rimtautu Šiliniu
- 1985 m. Citius, fortius ir… aritmetika, su Viktoru Starošu
- 1986 m. O prezidento nuomonė kita, su Viktoru Starošu
- 1987 m. Kas jūs, kunige Svarinskai?
- 1987 m. Achilo kulnas, su Viktoru Starošu
- 1989 m. Gyvensiu kiek norėsiu
- 1990 m. Lietuva tarp praeities ir ateities, su Antanu Maciulevičiumi
- 1991 m. Galėsime sugrįžti
- 1992 m. Ar lengva būti lenku?, animacinis
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Ансамбли народов СССР – гости Вильнюса. – Вильнюс: Дворец нар. искусства, 1977. – 36 p.: iliustr.
- Pakelti akis: atsiminimai ir pokalbiai apie Juknaičius. – Vilnius: Danielius, 2010. – 270 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-476-74-0
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 214 psl.