Feodas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ingelmunster heerlijkheid Deefakker - 0.JPG

Feòdas (lot. feodum, feudum, sen. germ. fihu, fehu (dvaras, turtas, galvijai, pinigai) + ōd (nuosavybė, valda)).

Vakarų Europoje feodalizmo laikais – paveldima žemės valda, kurią gaudavo vasalassenjoro už tarnybą (dažniausiai karinę). Vasalui mirus, feodas turi būti grąžinamas senjorui. Ilgainiui vasalas pradeda laisvai disponuoti savo turtu, gali jį keisti, parduoti arba palikti savo paveldėtojams. Senjoras pasitenkina valdos paveldėjimo mokesčiu, nes kiekvieną kartą, kai turtas pereina į kitas rankas, jis lieka naujo turto naudotojo šeimininku, su kuriuo sudaroma vasalinė sutartis. Taigi feodas pakeičia asmeninį globos ryšį ir tampa vasalinių įsipareigojimų pagrindu.

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas feodas