Feodalinė ekonomika

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Feodalinė ekonomika – ekstensyvus ūkininkavimo būdas. Šis būdas turi tokius požymius:

1. Funkcionuoja paprastas natūrinis ūkis, kuriame kartu su miestu vystymusi pradeda formuotis prekių gamyba, kuri galiausiai tampa pagrindine gamyba ir taip suardo feodalinį ūkį;
2. Feodalo nuosavybė – žemės valdos, duotos senjoro savo vasalui, su sąlyga, kad jis tarnaus senjoro armijoje. Pirma žemes gaudavo eiliniai kareiviai ir armijos vadovybė, paskui nuosavą žemę turėjo tik armijos vadovybė, kuri galiausiai tapo paveldima. Vakarų Europoje feodai turėjo įvairią formą, (lionas – Vokietijoje; fivas – Anglijoje; fievas – Prancūzijoje;
3. Asmeninis ir ekonomiškas dominuojančios valstiečių klasės pavaldumas, savarankiškai ūkininkauja, bet neturi teisės laisvai valdyti savo dirbamą žemę ir dalį savo derliaus atiduodantis feodalui. Vystantis ūkiui natūriniai mokesčiai buvo pakeisti piniginiais. Feodalai pastebėjo, kad keliant mokesčius už nuomojamą žemę valstiečiai eidavo pas tuos feodalus, pas kuriuos mokesčiai mažesni, todėl palaipsniui valstiečiai prarado teisę pereiti pas kitą feodalą, tai yra buvo įvedama baudžiava.