Feliksas Dževinskis
Feliksas Dževinskis (lenk. Feliks Drzewiński, 1788 m. Voluinė – 1850 m. Maskva) – Lietuvos fizikas, minerologas ir geologas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1809 m. pradėjo studijuoti Mokytojų seminarijoje prie Vilniaus universiteto. 1813 m. įgijo filosofijos daktaro laipsnį ir 1811 m. buvo paskirtas mokiniu Astronomijos observatorijoje.[1] 1817–1819 m. tobulinosi Paryžiuje.
1813–1816 m. ir 1819–1832 m. Vilniaus universiteto dėstytojas, nuo 1819 m. Fizikos katedros vedėjas, nuo 1823 m. profesorius. Tarp jo mokinių buvo Ignas Domeika. 1832 m. uždarius Vilniaus universitetą dėstė fiziką Vilniaus medicinos-chirurgijos akademijoje. Išėjęs į pensiją išvyko gyventi į Maskvą, kur mirė 1850 m.
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Parašė vadovėlius:
- Mineralogijos pradmenys (aukštosioms mokykloms, 1816 m.)
- Eksperimentinės fizikos metinis kursas (aukštosioms mokykloms, 1823 m., lenkų kalba)
- 3 fizikos vadovėliai antrai ir trečiai gimnazijos klasėms (lenkų k., visi išleisti 1825 m.)
- Fizinės geografijos vadovėlis.
Paskelbė straipsnių apie elektromagnetizmą, garo mašinas, meteoritinius akmenis.[2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ BRAZDŽIŪNAS, Povilas ir kt. Fizikos istorija Lietuvoje. T. 1: 1579–1940. Vilnius: Mokslas, 1988, 23 p. ISBN 5-420-00041-5.
- ↑ Feliksas Dževinskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 164 psl.