Faustas Strolia

Faustas Strolia (1931 m. vasario 28 d. Tauragėje – 2014 m. gruodžio 31 d. prie Čikagos), smuikininkas, vargonininkas, chorvedys, pedagogas, kompozitorius.

Biografija

Pirmasis muzikos mokytojas buvo tėvas – žinomas muzikas Juozas Strolia. 1939–1940 Faustas lankė Šiaulių muzikos mokyklą, kur P. Matiuko klasėje mokėsi smuikuoti. 1942 su tėvais atsidūrė Vokietijoje, Dresdene, ir čia muzikos mokė tėvas. 1948 baigęs Uchtės lietuvių gimnaziją, studijavo architektūrą Baltijos universitete Pinneberge, o 1952–1953 studijas tęsė Pontificio Instituto di Musica Sacra Romoje. 1957–1958 dainuoti mokėsi pas Alice Stephens Conservatory College Čikagoje. 1970 Chicago Conservatory College įgijo muzikos pedagogikos bakalauro diplomą, o 1972 gavo magistro laipsnį.

Kaip chorvedys ir vargonininkas F. Strolia pradėjo reikštis gyvendamas Vokietijoje – Uchtėje ir Oldenburge bei dirbdamas darbo kuopose. Bamberge ir Bad Kreuznache subūrė vyrų vokalinį oktetą, o Keiserslauterne suorganizavo vyrų chorą, su kuriuo koncertavo Mūnchene, Memmingene, Hüttenfelde, Heidelberge ir savo gyvenvietėje. Taip pat buvo sudaręs Schwetzingeno ir Keiserslauterno lietuvių kuopų jungtinį vyrų chorą ir dalyvaudavo koncertuose, amerikiečių radijo stotyse giedojo kalėdines giesmes.

Su vyrų kvartetu ir soliste J. Liustikaite apkeliavo visas lietuvių kolonijas iki Flensburgo prie Danijos sienos. Buvo Oldenburgo lietuvių Wehneno stovyklos gimnazijos mokytojas, lietuvių katalikų ir evangelikų parapijų vargonininkas ir chorų vadovas, vaikų sekmadieninės mokyklos dainų mokytojas. Retkarčiais nuvykdavo į Vasario 16-osios lietuvių gimnaziją, kur mokydavo ateitininkų chorą.

1956 gruody atvykęs į JAV, F. Strolia iki 1959 dirbo vargonininku, chorvedžiu ir mokytoju Šv. Pranciškaus lietuvių parapijoje Rytų Čikagoje, NY. Persikėlęs į Čikagą, IL, nuo 1960 vargonininkavo Presentation parapijoje ir buvo šios parapijos mokyklos muzikos mokytojas. Taip pat buvo Brighton Parko „Tėviškėlės", Bridgeporto ir Marquette Parko lituanistinių mokyklų vaikų ansamblių vadovas ir muzikos mokytojas. 1963–1977 dirbo Šv. Kotrynos Genovaitės parapijoje Čikagoje. Čia vargonininkavo, dėstė muziką nedidelėje parapijos mokykloje, vadovavo berniukų, mergaičių ir suaugusiųjų chorams. 1971–1974 kartu dirbo ir airių mokykloje St. Justin the Martyr. 1977–1978 vargonininkavo ir mokytojavo Nekalto Prasidėjimo parapijoje Čikagoje, o 1978–1988 vargonininkavo, vadovavo suaugusiųjų ir vaikų chorams St. John Ficher airių parapijoje Čikagoje. 1988–1996 vargonininkas, muzikos mokytojas ir chorvedys Šv. Andriejaus Apaštalo lenkų parapijoje Calumet Cityje, IL. Paminėtini du paskutiniai choro koncertai: 1991 m. lapkričio 3 d. Šv. Andriejaus bažnyčios 100-mečio ir 1996 m. vasario 25 d. F. Strolios gimimo 65-mečio ir atsisveikinimo su parapija progomis.

Nuo 1996 vargonininkas Palaimintojo Jurgio Matulaičio Misijos bažnyčioje, Pasaulio lietuvių centre Lemonte, IL.

F. Strolia dirbo ir kitą muzikinį darbą. Vadovavo Indiana Harbore, IN, vyrų oktetui, 1972–1977 buvo jaunimo choro „Audra“, 1973–1987 studentų meno kolektyvo „Vaiva“, 1977–1979 „Audros“ jaunimo choro jaunučių grupės dainų ir tautinių šokių bei orkestro, 1978–1983 Čikagos lietuvių styginių ansamblio vadovas. 1959–1982 „Dainavos“, „Neringos“ ir „Rako“ jaunimo stovyklų muzikos vadovas, 1979 Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso Twickenhame (Anglija) muzikos vadovas. 1959–1993 Čikagos aukštesniosios, nuo 1960 Dariaus ir Girėno, nuo 1970 Maironio Lemonte lituanistinių mokyklų muzikos ir dainavimo mokytojas. Pastarosios mokyklos moksleivių mišriojo choro vadovas. 1961–1968 „Ateities atžalyno" Čikagoje dainavimo mokytojas ir orkestrėlio vadovas, 1974–1979 Lietuvos Vyčių 36-osios kuopos jaunučių dainų ir tautinių šokių mokytojas. Moksleivių chorus parengė JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėms.

Kaip chormeisteris ir dirigento asistentas F. Strolia dirbo su vyrų choru „Vytis“, vėliau tapusiu Lietuvių operos choru, prisidėjo statant operas, talkino chorui „Pirmyn“. 1960–1965 buvo Lietuvių meno anamblio „Dainava“ ir Čikagos Lietuvių operos chormeisteris. 1960 pabaigoje atgaivino Čikagos apskrities Lietuvos Vyčių mišrųjį chorą ir iki šiol yra jo meno vadovas bei dirigentas. Kolektyvas (30-35 dalyviai) pastatė keletą muzikinių montažų („Lietuviškos vestuvės“), atliko F. Strolios Lietuviškas mišias, F. Schuberto Mišias, G. Puccini „Credo“, Th. Dubois oratoriją „Septyni Kristaus žodžiai", išmoko daug giesmių ir lietuvių kompozitorių dainų, išleido dvi ilgai grojančias plokšteles ir dvi audiokasetes, parengė penkis lietuviškus televizijos filmus ir tris video filmus, dalyvavo Čikagos lietuvių televizijos programose, koncertavo daugelyje JAV miestų ir lietuvių kolonijų. Choras talkino Čikagos Lietuvių operai, dainavo amerikiečių parodose, festivaliuose; 1966, 1971, 1983 ir 1991 JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėse Čikagoje, 1978 Toronte ir 1994 I bei 1998 II Pasaulio lietuvių dainų šventėse Lietuvoje. 1996 m. spalio 13 d. Lietuvos Vyčių choras koncertu pažymėjo savo gyvavimo 80-mečio jubiliejų. Skambėjo A. Pociaus, B. Jonušo, J. Stankūno, A. Aleksio, F. Strolios harmonizuotos ir originalios dainos, JAV ir Lietuvos himnai. Jubiliejinis koncertas vyko Brighton Parko Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo parapijos salėje ir sukvietė daug klausytojų.

F. Strolia aktyvus visuomeninio gyvenimo dalyvis. 1966, 1971 ir 1983 JAV ir Kanados lietuvių dainų švenčių Čikagoje ir 1978 Toronte jungtinių vaikų chorų dirigentas. 1991 analogiškos dainų šventės organizacinio komiteto vicepirmininkas ir jungtinio choro dirigentas Čikagoje. 1994 I Pasaulio lietuvių dainų šventės Kaune ir Vilniuje jungtinio choro dirigentas (dirigavo J. Strolios „Parveski, Viešpatie"). Buvo 1980 6-osios JAV ir Kanados lietuvių tautinių šokių šventės Čikagoje muzikos vadovas. Kurį laiką dirbo ALRK Vargonininkų sąjungos Centro valdybos sekretoriumi, 1981 ir 1991–1996 buvo Siaurės Amerikos Lietuvių muzikos sąjungos Centro valdybos pirmininkas, 1997 vėl išrinktas į šį postą.

Pasireiškė ir kaip kompozitorius, sukūręs Lietuviškas mišias, kantatą „Suledėjusiomis lūpomis“, dainų ir giesmių chorams. Jo dainos vaikų chorams „Grįšim, grįšim“, „Mūsų dainos“, „Partizano mirtis“, „Šėriau žirgus Gardine" skambėjo JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėse Čikagoje ir Toronte.

Nuo 1995 Lietuvos Vyčių organizacijos garbės narys. 1982 apdovanotas Vydūno jaunimo fondo premija, 1984 St. Balzeko kultūros muziejaus ir 1985 Lietuvos Vyčių ženklais, 1986 gavo LB Kultūros komisijos Muzikos premiją, 1991 Lituanistikos pedagoginio instituto garbės diplomą, o 1996 apdovanotas „Saulių žvaigžde".

Šaltiniai

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.