Fata Morgana

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Fata Morgana

Fata Morgana – sudėtingas optinis reiškinys, susidedantis iš kelių miražų formų. Jis atsiranda dėl temperatūros inversijos. Esant Fatai Morganai, horizonte esantys objektai, pvz., salos, uolos, laivai, ledkalniai atrodo ilgesni ir pakilę virš žemės paviršiaus, lyg savotiškos „pasakų pilys“.

Esant ramiam, nevėjuotam orui, nejudinama šalto oro esančio palei žemę sandūra su aukščiau esančiu šiltu oru gali veikti kaip laužiantis spindulį lęšis. Dėl šio efekto matomas apverstas objekto vaizdas, virš kurio „kabo“ tiesiogiai matomas objektas.

Dažnai Fata Morgana pastebima ryte, kai po šaltos nakties ateina karšto oro srautas.

Etimologija[taisyti | redaguoti kodą]

Reiškinio pavadinimas kilęs iš Italijos. Tokio tipo reiškinys stebimas Mesinos sąsiauryje tarp žemyninės Italijos dalies ir Sicilijos. Žmonių jis buvo pavadintas Fata Morgana (Fėja Morgana), pagal vieną sakmės apie karalių Artūrą veikėją. Šioje sakmėje Morgana buvo karaliaus Artūro netikra sesuo. Pats mitas apie Artūrą kilęs iš Kornvalio arba Velso keltų, o į Pietų Italiją pateko arba per normanus, arba Kryžiaus žygių metu, kryžeiviams per Pietų Italiją keliaujant į Palestiną.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Fata Morgana – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka