Farnezės jautis

Farnezės jautis (kitaip Farnezės bulius) – antikinė statula, esanti Neapolio nacionaliniame archeologijos muziejuje. Laikoma didžiausia antikine skulptūra, iškalta iš vieno marmuro luisto, ir išlikusia iki šių dienų. Vaizduoja Dirkės mirtį.

Apie skulptūrą

Skulptūra „Farnezės jautis“ buvo rasta XVI a. viduryje Romoje, buvusių Karakalos pirčių komplekso kasinėjimų metu. Skulptūros kilmė neaiški. Pagal vieną versiją, tai yra helenistinio laikotarpio graikiškas originalas, pagal kitą – romėniška kopija pagal graikišką originalą, sukurta I a. pr. m. e. pb. ar I–II a. Skulptūra laikoma didžiausia išlikusia iš antikinių laikų, kuri yra iškalta iš vieno marmuro luisto. Skulptūra atitinka antikiniais laikais paplitusį scenos vaizdavimą. Gali būti, kad jos prototipu buvo garsi Rodo skulptorių Apolonijaus ir Taurisko skulptūra (II a. pr. m. e.), kurie dirbo Romoje. Šį užsakymą mini Plinijus Vyresnysis. Antiopės ir piemens statulos yra iškaltos atskirai. Statulą įsigijo popiežius Paulius III ir ji buvo Farnezės rūmuose. 1788 m. naujojo savininko, Neapolio karaliaus Ferdinando IV, perkelta į Neapolį ir iki 1826 m. eksponuota Villa Comunale. Šiuo metu yra vienas garsiausių Neapolio archeologijos muziejaus eksponatų.

Statula vaizduoja brutalią mitologinę sceną, kurioje Tėbų miesto įkūrėjai broliai Amfionas ir Zetas pririšą Dirkę prie įsiutusio jaučio tam, kad atkeršyti už Dirkės skriaudas jų motinai Antiopei. Sceną iš priekio stebi šunelis ir piemuo. Už skulptūros esanti moteris, spėjama, yra Antiopė su tirsu rankoje. Skulptoriai Biondi (XVI a.) ir Cali (1848 m.) restauravo skulptūrą pridėdami šunį, Dirkės viršutinę dalį, rankų ir kojų dalis.

Skulptūros vaizdai

• 
  Bendras vaizdas
• 
  Dirkė
• 
  Piemuo
• 
  Antiopė

Taip pat skaitykite

• Farnezės Herkulis
• Laokoono grupė
• Farnezės Atlantas