Fareriška virtuvė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Žiemos valgiai
Vasaros valgiai

Fareriška virtuvėFarerų salų tautinio paveldo dalis. Daugiausiai joje naudojami produktai yra aviena ir žuvis. Tradiciniai Farerų patiekalai: skerpikjotas (džiovinta aviena), jūros gėrybės, banginio mėsa, garnatalgas (panašus į lietuvišką kepeninę), bulvės ir keletas šviežių daržovių[1]. Valgių skonį lemia apdorojimo būdai: džiovinimas, sūdymas ir mėsos ir žuvies pūdymas (ræstkjøt ir ræstur fiskur).[2][3]

Farerų virtuvėje dominuoja gyvūniniai produktai. Per pastaruosius kelis dešimtmečius fareriečių valgymo įpročiai tapo panašūs į kitų europiečių: išaugo daržovių valgymas, sumažėjo žuvies. Jaunimas vis dar mėgsta šviežią avieną, bet atsisako tradicinių dešrų.[4]

Alus[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Seniausia alaus darykla Fareruose yra Föroya Bjór, įkurta 1888 m. Ji eksportuoja alų į Islandiją ir Daniją. Ši alaus darykla buvo Klaksvike, bet nupirkus ir sujungus su Restorff's Bryggjarí buvo perkelta į Torshauną. Alaus darykla Okkara, įkurta 2010 m., yra Velbastadure. Stipriųjų gėrimų, tokių kaip šnapsas, gamyba buvo uždrausta Fareruose iki 2011 m.,[5] tad Farerų kompanija DISM gamino akvavitą, Eldvatn, Havið ir kitus stipriuosius gėrimus užsienyje. DISM, įkurtą 2008 m., išgarsino pirmasis gėrimas Lívsins Vatn.[6]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vakarietiškos virtuvės
Britų (Angliška, Škotiška, Velsietiška) Airiška | Skandinaviška (Daniška, Norvegiška, Švediška, Islandijos, Suomiška)
Žemyno: Prancūziška | Belgiška | Olandiška | Vokiška | Austriška | Šveicariška | Čekiška | Slovakiška | Slovėniška | Vengriška
Viduržemio jūros: Portugališka | Ispaniška | Itališka | Kroatiška | Albaniška | Graikiška | Kipro | Maltos
Balkanų: Bulgarų | Serbų | Makedoniška | Bosniška | Rumuniška | Moldaviška
Rytų Europos: Lenkiška | Lietuviška | Latviška | Estiška | Rusiška | Ukrainietiška | Baltarusiška
Užjūrio virtuvės: Amerikietiška | Kanadietiška | Australiška | Naujosios Zelandijos