Falarika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Falarika (lot. falarica ar phalarica) – senovės Iberijos, vėliau Romos akstis ilgu (~90 cm) geležiniu antgaliu ir trumpu mediniu ietikočiu. Antgalis buvo ilgo geležinio strypo su ylišku smaigaliu pavidalo. Dėl yliškumo antgalis gerai pramušinėjo šarvus.

Iberai falarikas naudojo padeginėjimui – prie antgalio pririšdavo ryšulėlius su degiomis medžiagomis, kuriuos prieš sviesdami falariką padegdavo. Taip falarikas naudodavo apgultyse, svaidydami į medines sienas, į apsiaustas gyvenvietes, kad sukeltų gaisrus ir sumaištį. Gindamiesi apgultyje iberai svaidydavo degančias falarikas į apgulties mašinas.

Degančias falarikas naudodavo ir prieš priešo kareivius. Į šarvus ar skydus įsmigusios degančios falarikos veikdavo psichologiškai, keldavo baimę priešo gretose. Degiosios medžiagos kartais padegdavo šarvus ar skydus ir priversdavo kuo greičiau juos nusimesti.