Fadėjus Belingshauzenas
 |
|
|---|---|
 |
|
| Gimė: | 1778 m. rugsėjo 20 d. Saremoje |
| Mirė: | 1852 m. sausio 25 d. (73 metai) Kronštate |
| Tautybė: | vokietis |
| Veikla: | jūrininkas, keliautojas |
Fadėjus Belingshauzenas (rus. Фаддей Фаддеевич Беллинсгаузен, vok. Fabian Gottlieb von Bellingshausen; 1778 m. rugsėjo 20 d. Saremoje – 1852 m. sausio 25 d. Kronštate) – vokiečių jūrininkas, tarnavęs Rusijos imperijos laivyne, Antarktidos žemyno atradėjas ir kelionės aplink pasaulį dalyvis.
Tarnavo jūrininkų kadetų korpuse Kronštate. 1803–1806 m. su fregata „Nadežda“ dalyvavo pirmojoje rusų ekspedicijoje aplink pasaulį, vadovaujamoje Ivano Kruzenšteino. 1819–1821 m. su Michailu Lazarevu vadovavo ekspedicijai į Antarktidą (laivais „Vostok“ ir „Mirnyj“). Kelionės metu atrado kelias Pietų Sandvičo salyno salas, o 1820 m. vasario 2 d. pirmieji pasaulyje pasiekė Antarktidos žemyno krantą. Grįžtant plaukiojo Ramiuoju, Atlanto vandenynais, pasiekė šiaurės poliarinį ratą.
1823–1829 m. Belingshauzenas dalyvavo rusų – turkų kare. Vėliau vadovavo Baltijos flotilei, 1839 m. gavo admirolo laipsnį.
Beligshauzeno garbei pavadinti šie objektai: Belingshauzeno jūra Antarktyje, sala Polinezijoje, sala Pietų Sandvičo salyne, Rusijos tyrimų stotis Antarktidoje, kyšulys Sachalino saloje, Fadėjaus sala ir įlanka Laptevų jūroje bei krateris Mėnulyje.
