FK Atlantas Klaipėda

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Klaipėdos „Atlantas“
FK Atlantas.gif
Pavadinimas Futbolo klubas „Atlantas“
Įkurtas 1962 m.
Stadionas Klaipėdos centrinis stadionas, Klaipėda
Vietų skaičius 5 000
Vadovas Romualdas Jonaitis
Vyr. treneris Romualdas Norkus
Lyga A lyga (nuo 2011)
2013 2 vieta
Apranga
namie
Apranga
svečiuose

Klaipėdos „Atlantas“ – Lietuvos futbolo klubasKlaipėdos.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Klaipėdos miesto reprezentacinės komandos istoriją galima pradėti po Antrojo pasaulinio karo, kai 1945 m. iš geriausių miesto futbolininkų suburta „Audra“ dalyvavo Lietuvos čempionate. Labai dažnai keitėsi komandos pavadinimas – „Švyturys“, „Žalgiris“, „Trinyčiai“, „Baltija“, nors komandos branduolys likdavo toks pat. Nepaisant to, kad prieškario laikotarpiu įvairios Klaipėdos vokiečių ir lietuvių komandos diktavo madas Lietuvos futbole, iki XX a. 6-ojo dešimtmečio pradžios svarių laimėjimų pasiekta nebuvo, o geriausi pasiekimai buvo dalyvavimas taurės finale 1953 m. ir 3-ioji vieta 1947, 1959 m. čempionatuose.

1962–1970 m.[taisyti | redaguoti kodą]

Nuo 1962 m. komandą pradėjo remti Klaipėdos statybos trestas – eilinį kartą pasikeitė komandos pavadinimas (tapo „Granitu“). 1962 m. „Granitas“ įgijo teisę žaisti TSRS futbolo sistemoje (perėmė Kauno „Bangos“ vietą), tačiau neatsisakė antrosios komandos, kuri žaidė LTSR pirmenybėse. Pirmąsias rungtynes Lietuvos pirmenybėse „Granito“ futbolininkai žaidė 1962 m. balandžio 30 d. Mažeikiuose, kur 2:1 nugalėjo vietos Elektra Mažeikiai komandą, o pirmаjį įvartį „Granito“ istorijoje per šias rungtynes įmušė Vladimiras Losevas [1]. Prieš 1963 m. sezoną komandą papildė keletas žaidėjų iš kitų Lietuvos miestų ir tai jau faktiškai buvo antroji Lietuvos rinktinė. Vietos Lietuvos čempionate buvo nuspręsta neatsisakyti ir keletą metų Klaipėdoje buvo dvi vieno pavadinimo komandos – „Granito“ meistrų komanda (profesionalai) ir kūno kultūros kolektyvas „Granitas“ (mėgėjai). Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas meistrų komandai, o mėgėjiškas klubas ilgam liko šešėlyje. Pirmąsias rungtynes TSRS varžybose „Granitas“ žaidė Benderuose (Moldavija). Jos baigėsi lietuvių pralaimėjimu (0:1), kaip ir debiutinis sezonas – 14 vieta tarp 16 komandų. Tačiau jau kitais metais savo grupėje „Granitas“ užėmė 3-ąją vietą ir tai suteikė teisę dalyvauti pereinamajame turnyre, kuris vyko kaip tik Klaipėdoje. Palaikomas daugiatūkstantinės klaipėdiečių minios „Granitas“ pasirodė puikiai – buvo užimta 1-oji vieta, o dvylikai žaidėjų buvo suteikti TSRS sporto meistrų vardai. Deja, tuometiniai čempionato nuostatai neleido pereiti į A klasę. 1965 m. „Granitas“ savo grupėje užėmė 4 vietą, bet šį kartą pereinamajame turnyre buvo pasirodyta prasčiau, todėl teko tenkintis 4-ąja vieta. Taip iki 1970 m. komanda rungtyniavo B klasėje, užimdama vietas lentelės viduryje, o pagrindinis tikslas buvo ruošti žaidėjus Vilniaus „Žalgiriui“ – neoficialiai Lietuvos rinktinei.

1970–1990 m.[taisyti | redaguoti kodą]

Baltijos jūra, prie kurios įsikūręs Klaipėdos uostamiestis, yra Atlanto vandenyno dalis. Lietuvos žvejybos laivynas išplaukia žvejoti ne tik į Baltiją, bet ir patį Atlantą.

Nuo 1970 m. profesionalų komandą pradėjo remti Lietuvos žvejybos laivynas ir atsirado naujas pavadinimas – „Atlantas“ (LTSR varžybose dalyvavusi komanda išlaikė „Granito“ vardą). 1970 m. pradžioje Lietuvoje prasidėjo futbolo krizė, kurią lėmė daug priežasčių, tarp kurių ir geriausių futbolininkų išvykimas iš Lietuvos. Tad 6 sezonus jau TSRS II lygoje (trečiajame ešelone) vienoje grupėje rungtyniavo dvi Lietuvos komandos – „Atlantas“ ir „Žalgiris“. 1974 metais galutinėje lentelėje „Atlantas“ aplenkė vilniečius, bet tapti stipriausia Lietuvos komanda taip ir nepavyko – geriausi komandos žaidėjai buvo nuolat kviečiami į Vilniaus klubą. Nors miesto valdžia ir skyrė daug dėmesio „Atlantui“ (buvo rekonstruotas stadionas, kuriame rungtynes galėjo stebėti iki 12 000 žmonių, komandai buvo pastatytas viešbutis), bet prieštarauti tuometiniam LKP CK, kuris rėmė „Žalgirį“, negalėjo. Iki 1984 m. „Atlantas“ taip ir buvo vidutiniokas TSRS II lygos čempionate. 9-ojo dešimtmečio viduryje susidomėjimas futbolu Klaipėdoje vėl išaugo – atėjus naujam treneriui Č. Urbonavičiui, nuo 1985 m. čempionato pradžios „Atlantas“ tvirtai išsiveržė į lyderius ir savo grupėje užtikrintai užėmė 1-ąją vietą. Vėlyvą rudenį buvo laimėtas pereinamasis turnyras ir pagaliau buvo pasiektas išsvajotasis tikslas – komanda gavo teisę rungtyniauti TSRS I lygoje (antrajame ešelone). Tai galima laikyti geriausiu pasiekimu TSRS čempionatų istorijoje. Deja, 1986 m. „Atlantas“ žaidė nesėkmingai, užėmė 23 vietą ir vėl grįžo į II lygą. 1987 ir 1988 m. komandai buvo iškeltas uždavinys laimėti savo grupės varžybas ir iki to trūko visai nedaug – du kartus buvo užimta 2-oji vieta. 1989 m. sezonas buvo paskutinis TSRS čempionate – sovietinės imperijos griuvimas prasidėjo nuo sporto. Tad 1989 m. spalio 12 d. per paskutines rungtynes Klaipėdoje „Atlantas“ laimėjo prieš Briansko „Dinamo“, tuo užtvirtindamas vieną iš klubo rekordų – pustrečio sezono komanda Klaipėdoje komanda nepralaimėjo nė vienerių rungtynių čempionate, o viso tai sudarė 46 mačų seriją. Tas rungtynes jau stebėjo rekordiškai mažas žmonių skaičius, o per paskutinį savo sezoną buvo užimta tik 8-oji vieta. 1987 m. Atlantas sužaidė istorinės TSRS futbolo taurės 1/16 finalo dvikovas su Maskvos Torpedo.

1963–1989 metais TSRS čempionate buvo sužaistos 984 rungtynės, įvarčių santykis 1188:981. Pirmąjį įvartį įmušė V. Gruzdevas (1963 m. gegužės 12 d.; „Granitas“ – Suchumio „Dinamo“, 1:1), tūkstantąjį – V. Kasparavičius (1987 m. gegužės 2 d.; „Atlantas“ – Bresto „Dinamo“, 1:0). Daugiausia rungtynių sužaidė R. Butkevičius (1977–1989 m.) – 320, daugiausia įmušė Ruzgys (1982–1989) – 67. Didžiausios pergalės: 1978 m.: „Atlantas“ – Maskvos „Krasnaja presnia“ 7:0, 1989 m. rugsėjo 26 d.: „Atlantas“ – Leningrado „Dinamo“ 9:2.

Nuo 1970 m. „Granitas“ buvo faktiškai „Atlanto“ dukterinė komanda. Klaipėdos jaunimas ten pradėdavo savo sportinį kelią, o „Atlanto“ veteranai ten baigdavo savo karjerą. Komanda žaidė labai banguotai. Kelis kartus buvo pakilusi į LTSR aukščiausią lygą. „Granito“ pakilimas prasidėjo nuo 7-ojo dešimtmečio vidurio, kai prie komandos vairo atsistojo F. Finkelis. 1977, 1980, 1981 ir 1984 metais „Granitas“ tapo Lietuvos čempionu, 1971, 1973, 1982, 1983, 1985, 1986 m. užėmė 2-ąsias vietas, Lietuvos taurė buvo laimėta 1977, 1981, 1983 ir 1986 metais. Šių pergalių negalima neįvertinti, nors stipriausios Lietuvos komandos „Žalgiris“ ir „Atlantas“ tose varžybose nedalyvavo.

1990 m. žvejybos laivynui atsisakius remti komandą, beveik visi žaidėjai perėjo į Klaipėdos „Sirijų“, kuris tais metais laimėjo ir Lietuvos taurę, ir čempionatą. „Atlanto“ tradicijos tesėju tapo pusiau mėgėjiškas „Granitas“, kuris 1990 m. Baltijos šalių čempionate nežaidė, o Lietuvos čempionato atkrintamosiose varžybose pralaimėjo ketvirtfinalyje.

1991–2000 m.[taisyti | redaguoti kodą]

Nuo 1991 m. (jau atskirame Lietuvos čempionate) iki 1996 m. rungtyniavo dvi Klaipėdos komandos – „Sirijus“ ir „Granitas“, kurios užėmė atitinkamai 5 ir 7 vietas. 1992 m. buvo laimėti medaliai – „Sirijus“ užėmė 3-iąją vietą. 1993 m. „Sirijus“ buvo arti kaip niekada iki rungtynių Europos taurei laimėti, bet čempionato pabaiga buvo itin nesėkminga ir teko tenkintis 4-ąją vieta, o Lietuvos taurės finale buvo pralaimėta Vilniaus „Žalgiriui“ rezultatu 0:1. Jau tada pradėjo jaustis rėmėjų krizė. Atsisakius statybos trestui remti „Granitą“, komandą pradėjo šefuoti Klaipėdos miesto policijos komisariatas, komanda pasivadino Policijos sporto klubu „Aras“, o jos kapitonu buvo policijos greito reagavimo būrio vadas Vacys Lekevičius. 1994 m. žiemą prie „Sirijaus“ pavadinimo prisidėjo VLPFK – Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija ir „Vakarų bankas“. Tačiau tai buvo netikras rėmimas. Būtent nuo tada prasidėjo geriausių futbolininkų nutekėjimas į kitus klubus – „Inkarą“, „Žalgirį“, „Romarą“. Tuomet „Sirijų“ paliko Arūnas Šuika, Saulius Mikalajūnas, A. Mika, kiek vėliau Marius Poškus, Orestas Buitkus ir kiti. 1995 m. „Aras“ čempionate buvo ketvirtas, bet tai buvo galima pavadinti „gulbės giesme“, kadangi po to prasidėjo žaidėjų grobstymas ir „Arą“ paliko Rimantas Žvingilas, Audrius Žuta. 1995 m. bankrutavus „Vakarų bankui“, problemos ir Lietuvos futbolo veikėjų užkulisiniai žaidimai privedė prie to, kad Klaipėda galėjo išvis likti be komandos aukščiausioje lygoje.

1996 m. FK Klaipėda (buvęs „Sirijus“) turėjo kovoti tik dėl 9–16 vietų, „Aras“ dėl 1–8 vietų, tačiau abi komandos liko be finansavimo šaltinių. Tik susirūpinus miesto valdžiai buvo nuspręsta padaryti vieną komandą – „Atlantą“, kitai suteikiant dublerių statusą. Bendromis jėgomis vietą Lietuvos lygoje pavyko išsaugoti. „Atlantas“ užėmė tik 6 vietą, o žaidėjų nutekėjimas vyko toliau. 1997 m. „Atlantas“ toliau kovojo dėl vietos lygoje ir užėmė 7 vietą iš 8 komandų. Situacija pasikeitė, kai vienu iš komandos rėmėjų tapo privati saugos tarnyba „Argus“, o prezidentu – Vacys Lekevičius. 1998 ir 1999 m. komandą galima laikyti tvirtu vidutinioku – abu kartus buvo užimta 6 vieta. Pereinant prie naujos sistemos pavasaris–ruduo, 1999 m. rudenį įvyko „trumpasis čempionatas“. Komandai buvo iškeltas uždavinys užimti ne žemesnę kaip 4-ąją vietą, kuri leistų dalyvauti Intertoto taurės turnyre. Komanda čempionato metu sustiprėjo: pradėjo žaisti buvę Lietuvos rinktinės žaidėjai T. Žiukas, A. Šuika (abu klaipėdiečiai anksčiau žaidę Vokietijoje ir Danijoje), jaunimo rinktinės žaidėjai A. Laurišas, L. Valius, A. Tautvydas, A. Petreikis.

Klubas nuo 1990 m. žaidė visuose aukščiausiosios lygos čempionatuose, tačiau 2009 m. pradžioje dėl neva nesąžiningo teisėjavimo 2008 m. sezone komanda pasitraukė iš elitinio diviziono, o federacijos pašalinta ir iš I lygos. 2009 m. klubas laimėjo II lygą, o 2010 m. I lygoje užėmė 7-ąją vietą, tačiau nepaisant to, komanda buvo priimta į aukščiausiąjį divizioną 2011 m., kur šiuo metu yra tarp autsaiderių.

Pavadinimų kaita[taisyti | redaguoti kodą]

  • 1962 m. – Granitas
  • 1970 m. – Atlantas (LTSR pirmenybėse – „Granitas“)
  • 1990 m. – Granitas
  • 1992 m. – Granitas-Aras
  • 1993 m. – PSK Aras
  • 1996 m. – Atlantas


Pasiekimai[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuva Lietuvos varžybose laimėti trofėjai
(2013-05-01 duomenys)
Generic football.png
Varžybos Pasiekimas Kartai Metai
Čempionatas I vieta 4 1978, 1980, 1981, 1984
II vieta 10 1962, 1971, 1973, 1982, 1983, 1985, 1986, 2001, 2002, 2013
III vieta 3 1999 (rud.), 2000, 2004
Taurė Nugalėtojas 6 1977, 1981, 1983, 1986, 2001, 2003 (pav.)
Finalininkas 1 2004
Supertaurė Nugalėtojas 0
Finalininkas 0


TSRS varžybos:

  • 23 vieta I lygoje (1986 m.)
  • taurės šešioliktfinalis (1987 m.)


Pasiekimai Lietuvos aukščiausiojoje lygoje nuo 1922 metų.
Pirmas kartas Paskutinis kartas Sezonų skaičius Aukščiausia vieta
1961 m. 2011 m. 46 1
  • Pastaba: neįskaitomi 1924–1930, 1935, 1942–1943, 1945 m. sezonai, kai nebuvo vientisos lygos, taip pat 1939–1940, 1941, 1943–1944 m. nebaigtos pirmenybės.


Sezonai[taisyti | redaguoti kodą]

1960–1970 m. sezonai
Lietuvos futbolo varžybos
Sezonas Pirmenybių lygmuo Vieta Taurė
1961–1962 m. I 2
1962–1963 m. I 10
1964 m. I 16
1968 m. I 11
1969 m. I 9 1/2 f.
1970–1980 m. sezonai
Lietuvos futbolo varžybos
Sezonas Pirmenybių lygmuo Vieta Taurė
1970 m. I 8
1971 m. I 2
1972 m. I 12
1973 m. I 2
1974 m. I 25
1975 m. I 15
1976 m. I 11-12
1977 m. I 9-10 taurė
1978 m. I 1
1979 m. I 11
1980–1990 m. sezonai
Lietuvos futbolo varžybos
Sezonas Pirmenybių lygmuo Vieta Taurė
1980 m. I 1 1/2 f.
1981 m. I 1 taurė
1982 m. I 2
1983 m. I 2 taurė
1984 m. I 1 1/2 f.
1985 m. I 2 1/2 f.
1986 m. I 2 taurė
1987 m. I 6 1/2 f.
1988 m. I 8
1989 m. I 4
1990–2000 m. sezonai
Lietuvos futbolo varžybos
Sezonas Pirmenybių lygmuo Vieta Taurė
1990 m. I 5-8 1/16 f.
1991 m. I 7 1/2 f.
1991–1992 m. I 7 1/4 f.
1992–1993 m. I 7 1/4 f.
1993–1994 m. I 6 1/4 f.
1994–1995 m. I 5 1/8 f.
1995–1996 m. I 6 1/2 f.
1996–1997 m. I 7 1/4 f.
1997–1998 m. I 6 1/8 f.
1998–1999 m. I 6 1/2 f.
1999–2000 m. I 3 1/4 f.

2000–2010 m.[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvos futbolo varžybos UEFA varžybos
Sezonas Pirmenybių lygmuo Vieta Taurė Sezonas Čempionų lyga UEFA taurė
(Europos lyga)
Intertoto taurė
2000–2001 m. I 3 taurė 2000–2001 m. 1/8 f.
2001–2002 m. I 2 1/8 f. 2001–2002 m. 1/128 f.
2002–2003 m. I 2 taurė 2002–2003 m. 1/128 f.
2003–2004 m. I 5 1/4 f. 2003–2004 m. 1/128 f.
2004–2005 m. I 3 finalas 2004–2005 m. 1/16 f.
2005–2006 m. I 7 1/2 f. 2005–2006 m. 1/128 f.
2006–2007 m. I 6 1/2 f. 2006–2007 m.
2007–2008 m. I 6 1/4 f. 2007–2008 m.
2008–2009 m. I 6 1/4 f. 2008–2009 m.
2009–2010 m. III (Vakarai) 1 1/32 f. 2009–2010 m.


2010–2020 m. sezonai
Lietuvos futbolo varžybos
Sezonas Pirmenybių lygmuo Vieta Taurė
2010–2011 m. II 7 1/16 f.
2011–2012 m. I 11 1/8 f.
2012–2013 m. I 8 1/2 f.
2013–2014 m. I  ? ?

Sudėtis[taisyti | redaguoti kodą]

2014 m. kovo 5 d.

Nr. Pozicija Žaidėjas
1 Lietuva GK Mindaugas Malinauskas
4 Lietuva DF Lukas Artimavičius
5 Lietuva DF Ričardas Šveikauskas
6 Lietuva MF Andrius Bartkus
7 Lietuva FW Evaldas Razulis
8 Lietuva MF Gediminas Kruša
9 Lietuva MF Donatas Kazlauskas
10 Lietuva MF Marius Papšys
11 Lietuva FW Tadas Eliošius
13 Lietuva MF Donatas Navikas
14 Lietuva MF Skirmantas Rakauskas
17 Lietuva DF Markas Beneta
18 Lietuva DF Andrius Jokšas
Nr. Pozicija Žaidėjas
19 Lietuva MF Dovydas Virkšas
20 Lietuva DF Kazimieras Gnedojus
22 Lietuva GK Mantas Galdikas
23 Lietuva DF Rolandas Baravykas
28 Lietuva FW Karolis Laukžemis
29 Rusija MF Iuri Kirillov
33 Lietuva DF Marius Kazlauskas
34 Rusija FW Maxim Maximov
35 Lietuva DF Edgaras Žarskis
40 Lietuva GK Osvaldas Kniukšta
45 Lietuva MF Edgaras Ditmonas
74 Lietuva MF Ovidijus Verbickas
77 Lietuva MF Gerardas Žukauskas
99 Lietuva FW Rokas Krušnauskas


Dubleriai[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvos futbolo varžybos
Sezonas Pirmenybių lygmuo Vieta Taurė
1995–1996 m. IV (Klaipėda) 8
1998–1999 m. III (Vakarai) 9
1999–2000 m. III (Vakarai) 5
2000–2001 m. III (Vakarai) 5
2001–2002 m. III (Vakarai) 5
2003 m. III 4
2004 m. III (Vakarai) 4
2005 m. III (Vakarai) 1
2006 m. II 3
2007 m. I (dubleriai) 8
2008 m. I (dubleriai) 7
2011 m. I (dubleriai) 11
2012 m. I (dubleriai) 7
2013 m. I (dubleriai)

Treneriai[taisyti | redaguoti kodą]

Žymūs žaidėjai[taisyti | redaguoti kodą]

Sovietmetis[taisyti | redaguoti kodą]

Po 1990 m.[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Oficiali svetainė: http://www.atlantas.lt
Futbolinis.lt (statistika) [1]
Apskrities federacijos informacija []
KAFF informacija []
ŠAFF informacija []
VAFF informacija []
SFL informacija []
UEFA informacija [2]
Futbolas.lt []
Foot.dk (archyvas) [3]
Weltfussballarchiv.com [4]
Soccerway.com (naujausi rezultatai) [5]
Neoficiali svetainė []
Gerbėjų svetainė []