Ezopas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ezopas (gr. Αἴσωπος; apie VI a. pr. m. e.) – žymus graikų filosofas. Su juo siejamas pasakėčios žanro atsiradimas. Ezopas sukūrė savitą – alegorišką pasakojimo formą, nes buvo vergas.
Pavyzdžiui, kai kalbama apie vilką ir ėriuką, pateikiamas stipraus ir silpno žmogaus susidūrimas.
 |
Šis straipsnis apie asmenybę yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
