Eyvind Johnson

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Eivinas Junsonas
šved. Eyvind Johnson
Gimė 1900 m. liepos 29 d.
Norbotenas
Mirė 1976 m. rugpjūčio 25 d. (76 metai)
Veikla romanistas ir novelistas. Švedijos akademijos narys.
Žymūs apdovanojimai

1974 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija.

Vikiteka Eyvind Johnson

Eyvind Johnson (Eivinas Junsonas, 1900 m. liepos 29 d. – 1976 m. rugpjūčio 25 d.) – romanistas ir novelistas. Švedijos akademijos narys. 1974 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė Norbotene, nuskurdusio ūkininko šeimoje. Išmėgino daugybę profesijų, išėjo sunkią gyvenimo mokyklą. Ilgą laiką gyveno užsienyje.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Junsonas parašė daugybę romanų, didelis novelės meistras. Anksti įžvelgė nacizmo grėsmę. Sukūrė demokratiją simbolizuojančią trilogiją. Rašytojo romanuose realistiškai vaizduojamas XX amžiaus pradžios darbininkų gyvenimas. Didelę įtaką Junsono kūrybai turėjo M. Prustas. Naudodamasis istorine medžiaga, rašytojas sprendžia aštrias socialines problemas. Visoje kūryboje būdingas humanizmas ir psichologizmas.

  • Novelių rinkiniai: „Lietus auštant“ (1933), „Dar kartą, kapitone“ (1934), „Septyni gyvenimai“ (1944).
  • Romanai: autobiografinis ciklas „Romanas apie Ulofą“, „1914-ieji“ (1934), „Štai tavo gyvenimas“ (1935), „Neatsigręžk“ (1936), „Jaunystės pabaiga“ (1937), „Bangų mūša“ (1946), „Svajonės apie rožes ir ugnį “ (1949).