Evritanijos nomas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Evritanijos nomas
gr. Νομός Ευρυτανίας
GreeceEvritania.png
Valstybė: Graikijos vėliava Graikija
Periferija: Centrinės Graikijos periferija
Administracinis centras: Karpenisis
Demų skaičius: 11
Kinotitų skaičius: nėra
Įkūrimo data: 1947
Gyventojų (2005): 34 855
Plotas: 1 868,911 km²
Tankumas (2005): 19 žm./km²
ISO 3166-2: GR-05
Pašto kodas: 36x xx
Tel. kodas: 22370
Tinklalapis: www.evritania.gr

Evritanijos nomas (gr. Νομός Ευρυτανίας) – vienas iš Graikijos nomų, Centrinės Graikijos periferijos dalis. Sostinė – Karpenisis (~8200 gyv.). Nomas suformuotas 1947 m. iš Etolijos ir Akarnanijos nomo.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Nomo teritorija beveik vien tik kalnai, pvz., pietinėje dalyje yra Timfristo kalnas (gr. Τυμφρηστός) ir Panaitoliko kalnai (gr. Παναιτωλικό). Nomo vakaruose teka Achelojas, rytuose – Agrafiotis ir į Jonijos jūrą įtekantis Megdovas.

Evritanijos nomas yra vienas mažiausių apgyvendintų nomų Graikijoje. Jį supa:

Netoli Karpenisio Timfristo kalne yra žinomas slidinėjimo kurortas. Nuo 2004 m. veikia 1,4 km ilgio Timfristo kalno tunelis.

Vakarinėje dalyje klimatas yra Viduržemio jūros ir kalnų klimato mišinys. Didelėje nomo dalyje žiemą sninga, o vasarą būna šilta.

Savivaldybės[taisyti | redaguoti kodą]

Evritanijos nomo savivaldybės
Savivaldybė
(Nr. žemėlapyje)
YPES kodas Centras
(jei vadinasi kitaip)
Pašto kodas
Agrafa (2) 1501 360 73
Aperantija (3) 1502 Granica 360 72
Aspropotamas (4) 1503 Raptopoulas 360 70
Domnista (5) 1505 Krikelas 360 76
Fourna (10) 1510 360 80
Fragkista (11) 1511 Dytikí Fragkísta 360 71
Karpenisis (1) 1506 361 00
Ktimenija (7) 1507 Agija Triada 360 80
Potamija (8) 1508 Megalo Chorijas 360 75
Prousas (9) 1509 360 74
Vinianis (6) 1504 Kerasochoris 360 71

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Evritanija jau buvo gyvenama maždaug 6-5 tūkstantmečiai pr. m. e. Klasikinės antikos Graikijos laikais dabartinėje Evritanijoje gyveno evritanai.[1][2] (gr. Ευρυτάνες) Kraštas vėliau tapo Romos imperijos, dar vėliau – Bizantijos dalis. Žlugus Bizantijai tapo Epyro despotato dalimi. Dar vėliau kraštą užkariavo Osmanų imperija. Tiesa, apylinkės apie Agrafą išlaikė savo autonomiją, nes dėl sunkaus priėjimo jį buvo sunku užkariauti. Po 400 m. Evritanija tapo nepriklausomos Graikijos dalimi.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]