Evokatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Evokatas (lot. Evocatus) – senovės Romos armijos karys, atitarnavęs skirtą laiką ir paleistas iš tarnybos, tačiau savanoriškai į ją grįžęs.

Romėnų kariuomenėje visada buvo nemažas skaičius evokatų, o karvedžiams pradėjus dažniau remtis savo legionais politinėje kovoje dėl įtakos ir suteikiant kariams vis daugiau lengvatų bei apdovanojimų – dar padidėjo.

Evokatams kariuomenėje nereikėjo dirbti įprastų rutininių darbų: tiesti kelių, fortifikuoti stovyklos ir panašiai, taip pat jie turėdavo aukštesnį laipsnį už kitus kareivius. Dažniausiai (bet ne visada) žemesnio nei centurionas laipsnio legionieriai, tapę evokatais, būdavo paaukštinami bent jau iki centuriono.

Už evokatus armijoje buvo atsakingas evokatų prefektas (lot. Praefectus evocatorum).