Europos futbolo čempionatas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Europos futbolo čempionatas – stipriausių Europos žemyno futbolo rinktinių turnyras, vykstantis kas ketveri metai (tais pačiais metais, kaip ir vasaros Olimpiada). Šį čempionatą organizuoja UEFA.
Europos čempionatai pradėti rengti 1958–1960 metais (atrankos varžybos truko apie dvejus metus), pirmieji du turnyrai vadinosi Europos tautų taure. 1960–1976 metų finaliniuose turnyruose žaidė tik po 4 komandas, 1980–1992 metais – po 8, o nuo 1996 metų – 16 rinktinių komandų. Turnyrą organizuojančios šalies rinktinė į čempionatą patenka be atrankos. Atrankinėse varžybose paprastai dalyvauja visos šalys, kurių federacijos priklauso UEFA.
[taisyti] Čempionatų finalai
- 1960 m. Prancūzijoje:
Tarybų Sąjunga – 
Jugoslavija 2:1 (po pratęsimo)
- 1964 m. Ispanijoje:
Ispanija – Tarybų Sąjunga 2:1
- 1968 m. Italijoje:
Italija – Jugoslavija 1:1 (po pratęsimo) ir 2:0
- 1972 m. Belgijoje:
Vokietija – Tarybų Sąjunga 3:0
- 1976 m. Jugoslavijoje:
Čekoslovakija – Vokietija 2:2 (po pratęsimo), 5:3 (11 m baudiniais)
- 1980 m. Italijoje:
- 1984 m. Prancūzijoje:
Prancūzija – Ispanija 2:0
- 1988 m. Vokietijoje:
Nyderlandai – Tarybų Sąjunga 2:0
- 1992 m. Švedijoje:
- 1996 m. Anglijoje:
- 2000 m. Belgijoje ir Olandijoje:
- Prancūzija – Italija 2:1 (auksinis įvartis)
- 2004 m. Portugalijoje:
Graikija – 
Portugalija 1:0
Čempionais yra tapę: Vokietija – 3 kartus, Prancūzija – 2, TSRS, Ispanija, Italija, Čekoslovakija, Nyderlandai, Danija ir Graikija – po 1 kartą.
Finaluose žaidė: Vokietija – 5 kartus, TSRS – 4, Jugoslavija, Ispanija, Čekija (įskaitant Čekoslovakiją), Prancūzija ir Italija – po 2, Belgija, Nyderlandai, Danija, Graikija ir Portugalija – po 1 kartą.
